Kinija, skirianti 8 milijardų dolerių metinį biudžetą kosmoso programai (ji nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms), siekia konkuruoti su savo varžovėmis dėl ekonominio, karinio ir technologinio dominavimo pasaulyje.
Kinų mokslininkai jau pradėjo statyti eksperimentinę bazę vakarų Kinijos mieste Čongčinge. Iš pradžių, 2021–2025 m., stratosferoje planuojama iškelti mažesnę jėgainę, iki 2030 m. – 1 megavato lygio saulės energiją naudojančią jėgainę, o galiausiai – ir didesnius generatorius, remiantis Kinijos valstybiniu leidiniu „Science and Technology Daily“.
Štai, ką Kinija iki šiol nuveikė kosmose:
Mėnulio tyrinėjimai
Kosmoso tyrinėtojai sausio 3 d. sėkmingai nuleido zondą tolimojoje Mėnulio pusėje, apvainikuodami seriją ankstesnių misijų ir suteikdami paskatinimą Kinijos ambicijoms. Nusileidimas dar neištirtame regione leis „Chang'e-4“, mitinės Mėnulio deivės vardu pavadintam roveriui, išnagrinėti Mėnulio paviršių be elektromagnetinių trukdžių iš Žemės. Transporto priemonė turi žemo dažnio radijo spektrometrą, kuris padės mokslininkams suprasti, „kaip užsižiebė pirmosios žvaigždės ir kaip po Didžiojo sprogimo iš tamsos atsirado mūsų kosmosas“, cituojant Kinijos oficialią „Xinhua“ naujienų agentūrą.
Daigai
Prisimenant 2015 m. mokslinės fantastikos filmą „Marsas“ su Mattu Damonu, Kinijos misija taip pat bando nustatyti, ar Mėnulyje įmanoma palaikyti gyvybę. Nuotraukos, praėjusį mėnesį gautos iš „Chang'e-4“, užfiksavo pirmąjį žalią lapelį, išdygusį iš medvilnės sėklos praėjus devynioms dienoms nuo eksperimento pradžios, patvirtino Čongčingo universitetas, atlikęs šį biologinį projektą. Mokslininkai testavimui į Mėnulį išsiuntė medvilnės, rapsų, bulvių, mielių ir vaisinių muselių.
Dar daugiau misijų
Kinija yra numačiusi ir daugiau panašių misijų. Eilėje laukia dar keturios „Chang'e“ zondo versijos, o mažiausiai dvi iš jų planuojama nuleisti pietiniame Mėnulio poliuje, pasak Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos viceprezidento Wu Yanhua. Agentūra taip pat ištirs, ar Mėnulyje įmanoma įkurti mokslinių tyrimų bazę. Iki šio dešimtmečio pabaigos tikėtinas ir Marso zondavimas.
Kosminė stotis
Kinija iki 2022 m. ketina pastatyti ir nuosavą kosminę stotį. „Tiangong“, arba „Dangiški rūmai“, turės pagrindinį modulį ir du papildomus modulius eksperimentams, iš viso svers 66 tonas ir galės sutalpinti tris žmones, o numatomas gyvenimo ciklas sieks mažiausiai 10 metų. Stotis būtų naudojama moksliniams tyrimams keliolikoje sričių, įskaitant biologiją, fiziką ir materijos mokslus.
Privačios raketos
Prezidentas Xi Jinpingas atleido vyriausybės monopoliją kosminiams skrydžiams, skatindamas steigti mažas vietines bendroves, svajojančias mesti iššūkį tokioms kompanijoms, kaip Elono Musko „Space Exploration Technologies Corp.“, Jeffo Bezoso „Blue Origin“ ir Richardo Bransono „Virgin Galactic“. Startuoliai gauna finansavimą iš Kinijoje įsikūrusių rizikos kapitalo ir privataus kapitalo investuotojų ir gali remtis Kinijos kosmoso programos raketų mokslininkų patirtimi.
GPS varžovas
Iškeldama varžybas su Jungtinėmis Valstijomis iki dangaus, Kinija išleido mažiausiai 9 milijardus dolerių, kad sukurtų nuosavą navigacijos sistemą ir sumažintų priklausomybę nuo amerikiečiams priklausančio GPS – kurio palydovai siunčia lokacijos duomenis, naudojamus jūsų išmaniajame telefone, automobilių navigacijos sistemose, mikroschemoje jūsų šuns sprande ir valdomose raketose. Negana to, visus šiuos palydovus kontroliuoja JAV karinės oro pajėgos, o Kinijos vyriausybei tai visiškai neparanku. Taigi ji sukūrė alternatyvą – „Beidou“ navigacijos sistemą, kuri ilgainiui galės pasigirti 1 metro ar netgi mažesniu padėties nustatymo tikslumu, naudojant antžeminę palaikymo sistemą.
Kosminės atliekos
Kinija vysto tokias sudėtingas kosmines priemones, kaip „palydovų apžiūra ir remontas“ bei orbita skriejančių šiukšlių šalinimas – tačiau „bent kai kurios iš jų taip pat gali veikti“ kaip ginklai prieš JAV palydovus, šį mėnesį įspėjo JAV gynybos žvalgybos agentūra. Kinijos užsienio reikalų ministerija atkirto, kad JAV kaltinimai „nepagrįsti“.
