20 metrų per sekundę greičiu paleistas harpūnas turi perverti didesnę šiukšlę, kad vėliau ją būtų galima pritraukti prie dirbtinio palydovo. Šiukšlių prisigaudęs palydovas galiausiai sudegtų Žemės atmosferoje. „RemoveDEBRIS“ ką tik sėkmingai atliko trečiąjį bandymą – po truputį darosi aišku, kad ši sistema gali būti veiksminga.
Problema su kosminėmis šiukšlėmis iš tikrųjų yra didžiulė. Jas efektyviai surinkti yra labai sunku, o ateityje jos kels vis didesnių problemų. Kartas nuo kartos kosminės šiukšlės apgadina dirbtinius Žemės palydovus, įskaitant ir Tarptautinę Kosminę Stotį. Vienas iš svarbiausių tikslų ateičiai – užtikrinti, kad naujai paleisti erdvėlaiviai ir palydovai nepadidintų kosminių šiukšlių skaičiaus. Tačiau atliekų ir taip labai daug, nes praeityje niekas apie tai negalvojo.
Baiminamasi, kad kosminės šiukšlės gali apgadinti ryšių ar navigacijos palydovus, pasimaišyti naujų erdvėlaivių kelyje, sukelti didesnius kosminės stoties pažeidimus. Tačiau, kad ir kaip įspūdingai atrodytų tas 750 tūkstančių kosminių šiukšlių skaičius, surinkti šias atliekas labai sunku. „RemoveDEBRIS“ naudoja optines kameras, kad atpažintų kosmines šiukšles ir galėtų pasirinkti geriausią būdą su jomis kovoti. Mokslininkai teigia, kad „RemoveDEBRIS“ galėtų naudoti ir harpūną didesnėms šiukšlėms, ir tinką mažesnėms.
Tai nėra vienintelė idėja, kaip kovoti su kosminėmis šiukšlėmis. Taip pat svarstoma naudoti jonų spindulius bei fizinius smūgius, kad įvairios atliekos būtų nukreiptos link Žemės orbitos, kur galėtų sudegti. Jei viskas bus gerai, „RemoveDEBRIS“ darbo galėtų imtis jau šiemet. Tačiau sunku pasakyti, kiek šiukšlių tokia sistema galėtų sugaudyti – greičiausiai norint rimčiau apsivalyti reikėtų dar radikalesnių sprendimų.
