Naujai pasirodžiusioje 73-ijų tyrimų apie vabzdžių mažėjimą visame pasaulyje apžvalgoje rašoma, kad apie 40 proc. visų vabzdžių rūšių gresia išnykimas. Palyginimui pasakytina, kad kai kurios rūšys nyksta aštuonis kartus greičiau nei žinduoliai, paukščiai ir ropliai, rašoma sciencealert.com.
Vabzdžiai atlieka svarbų vaidmenį gyvūnų mitybos grandinėje, jie apdulkina augalus, perdirba maistingas medžiagas aplinkoje. Jeigu vabzdžiai išnyks, kartu su jais išnyks ir kiti gyvūnai – o tai didžiausia problema, galvojant apie pasaulį, kuriame visi galime gyventi.
„Mūsų darbas atskleidė drastišką vabzdžių mažėjimą, kuris gali baigtis 40 proc. vabzdžių rūšių pasaulyje išnykimu per kelis ateinančius dešimtmečius“, – rašo tyrimo autoriai Francisco Sanchezas-Bayo iš Sidnėjaus universiteto ir Krisas Wyckhuys iš Kvinslando universiteto.
Pasak tyrėjų, vabzdžiai nyksta, nes dėl žmonių veiklos – žemės ūkio, pesticidų naudojimo ir pan. – netenka arealo. Tyrimų, kurių dauguma – iš Europos ir iš Šiaurės Amerikos, duomenims, „visame pasaulyje vabzdžių įvairovei kyla grėsmė“.
„Jei neimsime kitais būdais gaminti maisto, per kelis dešimtmečius vabzdžiai apskritai išnyks, – rašo tyrėjai. – To poveikis planetos ekosistemoms mažų mažiausiai katastrofiškas.“
Tyrėjai pabrėžia – vis aktyviau užsiimant žemės ūkiu, vabzdžiai naikinami, vietoje anksčiau buvusios augmenijos dabar ištisi laukai stovi pliki. Kiti nepalankūs veiksniai – didėjanti urbanizacija, klimato kaita, tarša, invazinių rūšių, kurios minta vabzdžiais, gausėjimas.
Apžvalgos autoriai pabrėžia, kad kai kurioms vabzdžių rūšims klimato atšilimas į naudą, bet tropinių regionų vabzdžiams padidėjęs karštis kenkia.
„Dėl pasaulinio atšilimo kai kurių drugelių rūšių populiacija šiaurės Europoje padidėjo, geografiškai prasiplėtė jų gyvenama teritorija, bet dėl šios grėsmės mažėja maždaug pusės pasaulio vabzdžių populiacija ir jai gresia išnykimas“, – rašo tyrėjai.
Tyrimų analizė parodė, kad labiausiai nukentėjo drugeliai ir kandys, o tai pirmiausia turės įtakos jais mintantiems gyvūnams – paukščiams, ropliams, amfibijoms ir žuvims.
Pasak tyrėjų, reikalingi išsamesni tyrimai, kai kurių vabzdžių priešams nykstant, dalis rūšių gali pagausėti, pvz., tarakonai, vaisinės muselės, bet, biologo, gamtosaugininko Dave‘o Goulsono iš Sasekso universiteto JK teigimu, bendra tendencija akivaizdžiai rodo grėsmę vabzdžiams.
„Visi turėtume sunerimti, nes vabzdžiai svarbūs kiekvienam maisto tinklui, jie apdulkina didžiąją dalį augalų, saugo žemę, perdirba maistingas medžiagas, kontroliuoja kenkėjų kiekį ir pan. Patinka ar nepatinka vabzdžiai, mes, žmonės, be jų neišgyvensime“, – pabrėžė biologas.
Jau esame girdėję panašių įspėjimų. Pernai išpublikuoto tyrimo duomenimis, keliose pasaulio vietose grėsmingai sumažėjo vabzdžių. Dabar aišku, kad vabzdžių nyksta visame pasaulyje ir kad būtina imtis priemonių.
Vabzdžių nykimas – dalis to, ką mokslininkai vadina šių laikų masiniu nykimu. Žymiai mažėja visų gyvūnų ir augalų, toks mažėjimas užfiksuotas tik penkis kartus per pastaruosius keturis milijonus metų.
Ankstesnius gyvūnų ir augalų masinius išnykimus sukėlė ledynmečiai, ugnikalnių išsiveržimai, bet dabartinis augalijos ir gyvūnijos nykimas sukeltas žmonių veiklos, pabrėžia mokslininkai.
Biologai ir mokslininkai ragina riboti poveikį planetai ir iš pagrindų keisti žemės ūkio veiklą, kol dar nėra per vėlu.
