Grūdines kultūras ir jų produktus tiriančios mokslininkės: esame ant didelių proveržių slenksčio

Šiandien jau ketvirtą kartą minint Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtą Tarptautinę moterų ir mergaičių dieną moksle, moterys vis dar sudaro mažąją dalį viso pasaulio mokslininkų bendruomenės.

Nors Lietuva sparčiai juda lyčių lygybės moksle link, visuomenės suvokimas apie mokslinius procesus kasdienybėje vis dar stereotipiškas. Tą patvirtina ir daugiau kaip 10 metų mokslinį darbą dirbančios „Roquette Amilina“ mokslininkės dr. Edita Mažonienė ir dr. Rasa Juotkienė, kurių teigimu klausimas „Ką tu ten veiki toje laboratorijoje?“ joms užduodamas itin dažnai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prašalaičiams nematomą darbą dirbančios mokslininkės sako, kad dažniausiai vyrauja dvi nuomonės – laboratorijose niekas nedaroma, arba atvirkščiai, užsiimama niekam nesuprantamomis aukštomis materijomis. Visgi, mokslininkės nesunkiai išsklaido visus mitus apie savo profesiją ir teigia, kad mokslinis darbas gali prilygti kūrybai.

„Savo darbu kasdien prisidedame prie tvarios plėtros idėjų, stengdamiesi, kad augaliniai kviečių komponentai savo savybėmis atitiktų gyvulinės kilmės maisto ingredientus ir galėtų juos visiškai pakeisti. Pavyzdžiui, norint užauginti kilogramą jautienos, tam prireiks dešimt kartų daugiau resursų, nei augalinės kilmės komponentams ir baltymams. Dažnai susiduriame su siauru ir paviršutinišku žmonių požiūriu – kas gali būti įdomaus grūdo tyrinėjime. Kiekviena diena laboratorijoje – tarsi kūryba: kasdien tiriame ir atrandame vis kažką naujo. Retas, kuris supras, kad kviečio ar kito augalo grūdas – tikras sandėlis, pilnas ir vertingų junginių, ir tiesiog gamtos mįslių“, – pasakoja E. Mažonienė, savo tyrėjos karjera tęsdama šeimos mokslininkų dinastiją, kuriai priklauso mokslininkės senelis, garsus Lietuvos chemikas Kazys Daukšas, dėdė ir mama.

Mokslininkes domina tai, kas paprastam žmogui nepastebima ir nesuvokiama. R. Juotkienė antrina, sakydama, kad kvietys – absoliučiai unikalus mokslinių tyrimų objektas: „Gamta kviečius sukūrė ne tam, kad mes išgautume reikalingus komponentus, bet tam, kad augalas užaugtų. Jis turi viską, ko reikia naujo organizmo vystymuisi. Kvietys pasižymi stipria imunine sistema – jis gali peržiemoti ir toliau brandinti vaisius. Ir jeigu palygintume, kviečio genomas yra 4 kartus turtingesnis nei žmogaus“.

E. Mažonienė pasakoja, kad žaliavų perdirbimas į vertingus komponentus šiandien yra gerokai išsivystęs – pradėjus nuo miltų gamybos, dabar natūraliai išgaunami kviečių komponentai naudojami maisto, pašarų, farmacijos ar net kosmetikos ingredientų paruošimui. Atrodytų, kad visi kviečio pritaikymo būdai jau sugalvoti, tačiau mokslininkė patikina, kad taip tikrai nėra.

„Kviečiuose yra maistinių medžiagų, kurios iš dalies turi gydomąjį poveikį, tik reikia mokėti šiuos komponentus tinkamai išgryninti. Išsiaiškinus, kas aktualiausia rinkoje, kokie yra medikų ir maisto specialistų atradimai, šias kviečio savybes būtų galima pritaikyti dar vienoje srityje“, – sako tyrėja.

Abi mokslininkės teigia, kad mokslinis darbas įdomus galimybe eksperimentuoti, išbandyti naujausią mokslinę įrangą ir ją pritaikius praktikoje – kurti plačiai taikomus novatoriškus produktus. Veikiausiai tai vienija ir pasaulinę mokslininkų bendruomenę, nes pastaraisiais metais jaučiamas itin didelis tyrėjų susidomėjimas gamta ir gamtinėmis žaliavomis.

„Biologija ir biochemija – tai pagrindinės mokslo sritys, kuriose išgaunama ir kaupiama vis daugiau duomenų. Šiandien jau sukurta įvairių, skirtingo sudėtingumo skaitmeninių sprendimų surinktiems duomenims apdoroti, kaip pavyzdžiui, genomo iššifravimas, tiek genetinės, tiek proteominės informacijos nuskaitymas ir apibendrinimas, leidžiantis giliau pažvelgti į gyvos ląstelės procesus. Jaučiu, kad pasauliniu mastu esame ant didelių proveržių slenksčio. Gyvename labai įdomiu metu, kuomet į priekį sparčiai žengia molekulinė biologija, tad galbūt naujų duomenų gausa virs esminiais atradimais, atversiančiais naują erą gyvybės mokslams, panašiai kaip praeitame amžiuje nutiko išsiaiškinus DNR struktūrą“, – ateities įžvalgomis apie pasaulinę mokslo pažangą dalijasi E. Mažonienė.

Mokslininkė priduria, kad mokslo proveržiui reikalingos ne tik inovatyvios idėjos, bet ir iniciatyvos iš verslo, su kuriuo rasti bendrą kalbą kartais nėra taip lengva: „Mokslo ir verslo susikalbėjimo problema tikrai jaučiama. Verslui visko reikia labai karštligiškai, o mokslui ši savybė – svetima, tad suderinti sričių tempus nėra lengva. Kita vertus, mokslas ne visada gerai supranta verslui praktinius kylančius klausimus, todėl gali pateikti sunkiai pritaikomus atsakymus. Šioje situacijoje tyrimų laboratorija tampa lyg mokslo idėjų vertėju verslininkams ir atvirkščiai. Dirbdami verslui, mes geriau jaučiame rinkos reikalavimus ir galime padėti suformuluoti užduotis didesnės apimties moksliniams projektams, kita vertus, matydami, kur šiuo metu yra pažengęs mokslas, šiomis žiniomis galime pasitarnauti verslo ir gamybos plėtrai.“

Mokslo pažanga akivaizdi, tačiau moterų vaidmuo moksle vis dar jautri tema. UNESCO Statistikos instituto duomenimis, tik 30 proc. pasaulio mokslininkų yra moterys. Tačiau atidžiau pažvelgus į rezultatus, galime išvysti stebinančių išimčių. Pavyzdžiui, Lietuvoje moterys sudaro 51 proc. mokslininkų bendruomenės, kai tokiose šalyse kaip Prancūzija, moterų dalyvavimas moksle siekia 26 proc., Vokietijoje 28 proc., o Danijoje 33 proc.

„Tai, kad Lietuvoje artėjame prie lyčių lygybės moksle, išties džiugina, nes moters vaidmuo moksle tikrai ne menkesnis nei vyro. Manau, jis natūraliai kitoks, be to, galbūt visuomenėje mokslininkės nėra linkusios garsiai išreikšti savo idėjų, labiau linkę pasilikti antrame plane, bet jų mintys ir darbai tikrai turi reikšmingą indėlį mokslo pažangai ir inovacijų kūrimui,“ – teigia. E. Mažonienė.

R. Juotkienė taip pat ragina jaunas merginas laužyti nusistovėjusius stereotipus ir nesibaiminti rinktis mokslinį kelią.

„Tai, kad esi mergina, absoliučiai neturi varžyti jokių tavo pasirinkimų. Jei tik jauti vidinį norą gilintis, pažinti ir atrasti kasdien vis šį tą naujo – nereikia bijoti, reikia bandyti. Mokslas atveria visai kitokį požiūrį į pasaulį,“ – įsitikinusi R. Juotkienė.