Iš pirmo žvilgsnio ši naujiena atrodo kaip dar viena antis, bet gal šį kartą viskas rimta? Izraelio mokslininkai pareiškė, kad per metus gaus revoliucinius vaistus nuo vėžio. Pasak jų, vaistas bus nebrangus, praktiškai neturės pašalinio poveikio ir pradės veikti nuo pat pirmosios vartojimo dienos.
Būsimasis vaistas jau turi pavadinimą – MuTaTo (angl. multi-target toxin, daugiatikslis toksinas). Jame bus naudojama priešvėžinių peptidų ir vėžines ląsteles žudančio toksino kombinacija. Peptidus komanda sintezuoja, naudodama faginio išskyrimo metodą, už kurio sukūrimą pernai Nobelio premiją gavo George P. Smith ir seras Gregory P. Winter. Tik vietoje peptidų jie naudojo antikūnus. Winteris tada minėjo, kad naudojant šį metodą, bus galima kovoti su vėžiu. Izraelio mokslininkų bandymai tai patvirtina.
Jei technologija išties bus tokia efektyvi kaip tvirtinama, ji išgelbės milijonus žmonių gyvybių. 2018 pasaulyje užfiksuota 18,1 mln. naujų vėžio atvejų ir 9,6 mln. mirčių nuo vėžio.
Kaip veikia MuTaTo
Preparatą sukūrusi Accelerated Evolution Biotechnologies (AEBi) peptidais užsiima jau seniai. Kaip paaiškino kompanijos vadovas Ilan Morad, jie pranašesni už gydymui irgi naudojamus antikūnus: mažesni, pigesni ir juos lengviau pagaminti.
Pradėdama veiklą, AEBi stengėsi atrasti anksčiau nežinotų peptidų vėžio gydymui, tai yra, iš esmės, užsiėmė tuo pačiu, kaip ir visi kiti, sako Moradas. Tačiau paskui kompanijos specialistams pradėjo aiškėti, kodėl kiti vėžio gydymo vaistai ir metodai neveikia. Jis įsitikinęs, kad jiems pavyko rasti atsakymą į šį klausimą.
Dauguma vaistų atakuoja konkretų taikinį ant vėžinės ląstelės paviršiau ar jos viduje. Taikinio slopinimas paprastai stimuliuoja mutacijas, kurios gali panaikinti vaisto efektyvumą. MuTaTo naudojama peptidų kombinacija nusitaiko iškart į kelis kiekvienos vėžio ląstelės taikinius. Be to, dar galingas peptidinis toksinas, žudantis tik vėžio ląsteles. Dėl to preparato veikimo vėžinių ląstelių mutacijos neveiks.
Dėl vaistų poveikio sukeliamo streso vėžinės ląstelės dažnai aktyvuoja detoksikacijos mechanizmus, tai yra, pašalina iš savęs vaistus arba juos modifikuoja taip, kad jie prarastų efektyvumą. Šis mechanizmas pradeda veikti ne iš karto, ir galingas toksinas, tikėtina, galės per tą laiką vėžinę ląstelę sunaikinti.
Kai kurie vėžiniai augliai gali sukurti tikrus skydus, neleidžiančius į juos patekti stambioms molekulėms. Moradas tikina, kad MuTaTo galės juos apeiti. Preparatas veikia kaip aštuonkojis ar makaronas, jis gali patekti į sunkiai pasiekiamas vietas – ten, kur kitoms stambioms molekulėms įėjimas draudžiamas. MuTaTo peptidinės dalys labai mažos (12 aminorūgščių), jų struktūra nėra standi. Dėl to visa molekulė turėtų būti neimunogeninė, ir vaistą bus galima vartoti vėl, jo efektas neišnyks.
Trigubas kokteilis
MuTaTo galia palyginti su trigubu kokteiliu iš preparatų, pavertusių ŽIV iš mirties nuosprendžio lėtine, bet dažniausiai valdoma liga. Dabar ŽIV pacientai naudoja proteazės inhibitorius drauge su kitais dviem preparatais – atgalinės transkriptazės inhibitoriais. Tokia kombinacija sutrikdo ŽIV įvairiuose jo replikacijos etapuose, o taip pat sulaiko fermentą, būtiną ankstyvai ŽIV dalinimosi stadijai, ir fermentą, veikiantį vėlesnėje viruso replikacijos stadijoje.
Kitaip nei ŽIV ir AIDS atveju, kai pacientai tokį kokteilį turi vartoti visą gyvenimą, MuTaTo suveikia gan greitai – per kelias savaites, kaip teigia jo gamintojai, – ir vėliau jo vartoti nebereikės.
Dabar AEBi užsiima atskirų peptidų patentavimu. Kompanija baigė preparato bandymus su pelėmis – graužikų sveikų ląstelių jis niekaip neveikė. Eksperimentai in vitro parodė, kad MuTaTo neleidžia augti žmogaus vėžinėms ląstelėms. Dabar AEBi planuoja atlikti klinikinius bandymus, kurie gali trukti kelis metus. Kai jie bus baigti, tam tikrais atvejais bus galimas gydymas. Tuo tarpu dabar, kompanijos teigimu, tyrimo rezultatai „nuoseklūs ir pakartojami“.
Kritika
Beje, kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai. Kaip tvirtina medicinos mokslų daktaras J. Leonard Lichtenfeld, šis tyrimas kol kas nėra publikuotas mokslo žurnaluose, kur specialistai galėtų jį recenzuoti. Bet, jis paremtas tik eksperimentų su pelėmis rezultatais, o praktikoje kelias nuo sėkmingų bandymų su graužikais iki efektyvaus vaisto būna labai ilgas ir erškėčiuotas.
Izraelio mokslininkų pareiškimas nėra paremtas, mano med. m. daktaras John DiPersio. Biologijos požiūriu, faginio išskyrimo metodo naudojimas mažučių peptidų, kurie nusitaikytų į konkrečias vėžio rūšis, identifikavimui, neatrodo tikėtinai, tvirtina jis.
Izraelio mokslininkų idėjos prasmingos, mano med.m. daktaras ir praktikuojantis onkologas Russell Pachynski, tačiau tam, kad į jas būtų rimtai pažiūrėta, trūksta kitų specialistų patikrintos ir recenzuotos informacijos. Jis primena, kad daugelis perspektyvių preparatų, sėkmingai pasirodžiusių antroje bandymų su žmonėmis stadijoje, suklupo trečioje.
Ajit Johnson iš Harvardo medicinos mokyklos panacėjos egzistavimu irgi abejoja: „Visad džiugu regėti, kaip žmonės stengiasi rasti naujus vėžio gydymo būdus. Tačiau pastaruosius porą dešimtmečių mes iš visų jėgų bandėme rasti vaistą ir priėjome prie išvados, kad dėl akivaizdžių priežasčių panacėja neegzistuoja. Vėžys – itin įvairialypis susirgimas. Kiekvienas vėžio tipas turi dešimtis potipių, ir netgi jie skirtingiems pacientams skiriasi“.
Kompanijos vadovas į ekspertų kritiką atsakė. Ilanas Moradas pareiškė, kad AEBi nusprendė, kad prasmingiau savo „kuklius piniginius išteklius“ skirti tyrimams ir peptidų kūrimui, o ne publikacijoms mokslo žurnaluose. „Mes – maža kompanija ir tiesiog negalėjome sau leisti publikuotis. Jei būtume stambesni, pirmiausiai tuo ir užsiimtume“.
