Dabar pirmą kartą pateikti skaičiavimai, kaip galėtų kisti šio ledo savybės laikui bėgant. Pasitelkę ledynų modelį, anksčiau naudotą Žemės ir Marso ledo kepurių tyrimams, mokslininkai apskaičiavo, kaip galėtų formuotis ledynai Merkurijaus krateriuose ir kaip jie vėliau evoliucionuoja.
Tikėtiniausias scenarijus prasideda nuo kometos smūgio, kuris į kraterį atneša vandens. Tamsioje kraterio dalyje vanduo greitai pavirsta ledu, galimai užpildydamas visą šešėlyje skendinčią dalį. Vėliau ledynas po truputį slenka žemyn, o jo dalis, patekusi į apšviestą zoną, išgaruoja.
Didesnio nei 55 km skersmens krateriuose ledas juda taip lėtai, kad uolienose neturėtų palikti jokių pėdsakų, o mažesniuose, ypač mažesniuose nei 10 km skersmens, turėtų palikti morenas – uolienų nuolaužų pylimus. Šie skaičiavimai padės geriau suprasti kraterių evoliuciją Merkurijuje ir kitose planetose.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Icarus“.