Kembridžo universiteto mokslininkai paėmė vieno milimetro skersmens auglio mėginį, kuriame – apie 100 tūkstančių ląstelių. Jis supjaustytas plonais gabalėliais, nuskenuotas ir nudažytas, kad geriau matytųsi molekulinė sandara ir DNR savybės. Tuomet auglys atkurtas pasitelkiant virtualią realybę.

Nors žmogaus audinio pavyzdys yra vos adatos galvutės dydžio, jo 3D modelis gali būti padidinamas daugybę kartų ir vienu metu per virtualią realybę auglį gali analizuoti keli asmenys iš skirtingų pasaulio vietų.

Specialistai sako, kad toks naujas būdas tirti auglį, leidžia aptikti ir į aplinkinius audinius plintantį vėžį.

Pasak mokslininkų, svarbu suvokti, kaip vėžinės ląstelės sąveikauja vienos su kitomis bei su sveikais audiniais, o virtualus trimatis modelis tyrėjams gali tai palengvinti.