BBC parengė svarbiausių sių metų mokslo naujienų dešimtuką.
Saugesnė riba, sušvelninsianti visuotinio atšilimo pasekmes
Visuotinis temperatūros pakilimas 2 °C iki šio amžiaus pabaigos ilgą laiką buvo vertintas kaip sąlyga, duosianti pradžią pragaištingai klimato kaitai. Mokslininkai be paliovos aiškino, kaip svarbu neperžengti šios pavojingos ribos, norint išvengti drastiškų pasaulio klimato atšilimo pasekmių.
Jau kalbama ir apie dar žemesnę – 1,5 °C ribą. Spalio mėnesį klimatologai paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje nuodugniai išdėstė, kokių perspektyvų galima tikėtis laikantis šio dar griežtesnio apribojimo.
Kaip rašo BBC, sėkmės atveju keli milijonai žmonių netaps benamiais dėl pakilusio jūros lygio, daug mažesnis skaičius Žemės gyventojų patirs vandens deficitą ir mažiau gyvybės rūšių atsidurs ties išnykimo riba.
Seniausi Žemės gyvūnai
Šiandien planetoje veisiasi daugiau nei milijonas neįtikėtinai skirtingų gyvūnų rūšių. Jų įvairovę pakankamai gerai iliustruoja gigantiškų mėlynųjų banginių ir po mūsų kojomis krutančių kirminų pavyzdžiai.
Vis dėlto paslaptis, gaubianti ankstyvą jų evoliucijos stadiją iš vienaląsčių pirmtakų, lig šiol neįminta. Vykdant ankstyviausių gyvybės rūšių paieškas, daugiausia dėmesio imta skirti gana mįslingai ediakaro biotos pavadinimą gavusiai gyvybės formai, gyvavusiai daugiau nei prieš 500 mln. metų. Tai buvo vieni iš pirmųjų Žemės planetoje gyvenusių sudėtingų organizmų.
Rugsėjo mėnesį mokslininkams pavyko ekstrahuoti cholesterolio molekules iš suakmenėjusios ediakaro periodui priskiriamos gyvybės formos – plokščią medūzą primenančios Dickinsonia. Cholesterolis yra vienas iš gyvo organizmo prigimtį įrodančių ženklų, taigi, jo molekulės akivaizdžiai byloja apie tai, kad ediakaro periodo biota laikytina gyvūnų rūšimis.
Gigantiškas plastiko ledkalnis
Skvarbiųjų dalelių kilmė
Neutrinus galima pagrįstai laikyti viena iš fundamentaliausių visatos statybinių medžiagų. Šios ypač skvarbios elementariosios dalelės sklando kosmose nesutikdamos beveik jokių kliūčių. Nustatyta, kad vienas neutrinas gali prasiskverbti pro šviesmečio (maždaug 10 trln. kilometrų storio) švino sluoksnį, neatsitrenkdamas nė į vieną atomą.
Vanduo Marse ir Mėnulyje
Jau žinome, kad Marse yra suledėjusio vandens. Taip pat aptinkama ženklų, bylojančių apie galimą vandens srovių egzistavimą. O štai liepos mėnesį mokslininkai pranešė apie atrastą 20 kilometrų pločio ežerą, plytintį po planetos pietine poliarine ledo kepure.
NASA paleistas marsaeigis „Curiosity“ jau kurį laiką tiria uolienų liekanas, aptinkamas kadaise telkšojusio ežero dugne. Tačiau apie išlikusį vandens objektą anksčiau žinota nebuvo. Tyrimų rezultatai sukėlė tikrą entuziazmą tarp mokslininkų, gana ilgai ieškojusių vandens egzistavimo skysčio pavidalu Marse ženklų.
Stounhendžą stačiusiųjų likimas
Senovės DNR tyrimai, kuriuos vykdant ekstrahuojama ir analizuojama kadaise mirusių žmonių genetinė medžiaga, pateikė precedento neturinčių įžvalgų į praeities pasaulį. Viena iš didžiausių 2018 metų sensacijų tapo atradimas, kad senasis Britanijos kontingentas prieš maždaug 4,5 tūkst. metų buvo visiškai pakeistas dėl tada prasidėjusios masinės migracijos.
Neolito laikotarpiu gyvenę britai, vos spėję sustatyti garsiuosius Stounhendžo akmenis, buvo nusiaubti naujakurių – piltuvėlinės keramikos kultūros atstovų. Taigi, vos per kelis šimtus metų buvo visiškai pakeista ne mažiau kaip 90 proc. britų genofondo. Kodėl taip nutiko, kol kas nežinoma. Tarp galimų priežasčių minimos tokios aplinkybės kaip ligos, badas ir įvairūs konfliktai.
Atlikdami kitą 2018 metais aprašytą tyrimą, mokslininkai sugebėjo įrodyti, kad 50 tūkst. metų senumo kaulo fragmentas iš Rusijos priklausė mergaitei, kurios kilmė – pusiau Denisovo žmogaus, pusiau neandertaliečio. Denisovo žmonės ir neandertaliečiai buvo atskiros žmonių pirmtakų gentys, gyvenusios Eurazijoje prieš šiuolaikinio žmogaus biologinei rūšiai – Homo sapiens – paliekant Afriką.
Atšalimą nulėmęs veiksnys
Lapkričio mėnesį mokslininkai identifikavo didžiulį smūginį kraterį po Grenlandijos ledu. 31 kilometro pločio įdubą pavyko nustatyti tyrinėjant salos pamatinių uolienų radarinius vaizdus.
Manoma, kad ne anksčiau kaip prieš maždaug 3 mln. ir ne vėliau kaip prieš 12 tūkst. metų į šią vietą atsitrenkė 1,5 kilometro pločio geležies asteroidas. Nors kai kurie mokslininkai ir abejoja gautų įrodymų pagrįstumu, jau imtos kelti gana intriguojančios hipotezės dėl galimo šio įvykio ryšio su akivaizdaus atšalimo laikotarpiu, pertraukusiu po paskutinio ledynmečio prasidėjusį klimato atšilimą.
Ankstyvasis egzodas
Remiantis daugybės tyrinėjimų rezultatais, už Afrikos ribų gyvenę žmonių protėviai paliko Senąjį žemyną per vieną prieš 60 tūkst. metų vykusią grandiozinio masto migraciją. Tačiau jau randasi įrodymų, kad pirmieji šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) iš Afrikos atklydo kiek anksčiau.
Marso uolienos
Po keletą metų trukusių diskusijų ir vieno nesėkmingo starto Europos ir Jungtinių Valstijų kosmoso agentūros žengė pirmą reikšmingą žingsnį, leisiantį įgyvendinti uolienų atgabenimo iš Marso planus.
Plastikas vandenyje
Tarša plastiku – nors ir nepageidaujamas, tačiau vis dažnesnis kasdien sutinkamas reiškinys. Plastiko jau randama ir geriamajame vandenyje. Remiantis organizacijos „Orb Media“ skelbiamais duomenimis, kiekviename litre pagrindinių geriamojo vandens tiekėjų buteliais parduodamo vandens yra vidutiniškai 10 plastiko dalelių.
Per plačiausio masto tokio pobūdžio tyrimą buvo atlikta vandens, supilstyto į 250 devyniose skirtingose šalyse įsigytus butelius, analizė. Beveik visuose buteliuose buvo aptikta smulkučių plastiko dalelių.
Tolimąją mūsų planetos šiaurę dažnai linkstama laikyti civilizacijos nepaliestais tyrais. Visgi šiemet mokslininkai ėmė skambinti pavojaus varpais dėl palyginti didelės plastiko koncentracijos Arkties ledynuose.