Zondo „asmenukė“ sudaryta iš 11 nuotraukų. Joje matyti lyg skėčiai išskleistos saulės baterijos, zondo denis su visa moksline įranga, orų sensorius ir antena. Saulės baterijos kasdien gamins energiją, kad zondas galėtų sklandžiai dirbti. Marse Saulės šviesos mažiau nei Žemėje, nes jis yra daug toliau nuo Saulės, tačiau net ir silpnos šviesos užteks, kad zondas galėtų atlikti savo misiją.
„InSight“ Marse sėkmingai nusileido lapkričio 26 dieną. Nuo tada jis fotorafavo apylinkes, kad NASA mokslininkai galėtų nuspręsti, kur geriausia atlikti pagrindinę zondo misiją – prasigręžti į Marso gelmes. Mokslininkai iš zondo atsiųstų nuotraukų sudarė apylinkių vaizdą. Nors mums šis iš 52 skirtingų nuotraukų sukurtas vaizdas sako nedaug, tačiau NASA tyrėjai džiaugiasi, kad zondo nusileidimo vieta buvo pasirinkta labai sėkmingai ir yra net tinkamesnė tyrimams nei jie tikėjosi.
„InSight“ yra įsikūręs meteoro paliktame krateryje, kuris yra užpildytas smėlio. Jame nėra didelių akmenų, kurie galėtų trukdyti tyrimams.
Beveik septynis mėnesius trukusios zondo „InSight“ kelionės tikslas – padėti mokslininkams suprasti, kaip prieš milijardus metų susiformavo Marsas, Žemė ir kitos planetos. Zondas stebės Raudonosios planetos seisminį aktyvumą, geologinius procesus, meteoritų smūgių bangas, vulkaninę veiklą.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (77)