Lig šiol vyko debatai, kas pavertė vandenynus netinkamais gyvybei – aukštas vandens rūgštingumas, apsinuodijimas metalo sulfidais, visiškas deguonies nebuvimas ar paprasčiausiai aukšta temperatūra.

Naujame Washingtono ir Stanfordo universitetų mokslininkų atliktame tyrime apjungiami vandenyno sąlygų ir gyvūnų metabolizmo modeliai su publikuotais laboratoriniais duomenimis ir paleokeanografiniais duomenimis.

Rezultatai rodo, kad Permo masinį vandenynų gyvybės išnykimą sukėlė globalus atšilimas, dėl kurio gyvūnai nebegalėjo kvėpuoti. Temperatūrai kylant ir jūrų gyvūnų metabolizmui spartėjant, šiltesniuose vandenyse negalėjo ištirpti pakankamai deguonies, kad jie galėtų išgyventi.

Mokslininkai nustatė, kad vandenynuose deguonies sumažėjo 80 proc., o kai kurios giliausios vietos liko visai be deguonies.

Gyvybei pavojinga situacija, susidariusi vėlyvuoju Permo periodu, kai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų temperatūra Žemėje pradėjo kilti, labai panaši į dabar vykstančius klimato kaitos procesus.

„Jei atmosfera ir toliau bus taip teršiama, 2100 metais vandenynų šiltėjimas pasieks 20 proc. to lygio, kuris buvo Permo laikotarpiu. 2300 metais jau gali būti 35-50 proc. Šis tyrimas atskleidžia, kad grėsmė dėl artėjančio masinio gyvybės išnykimo, yra reali“, – sako tyrime dalyvavęs mokslininkas Justinas Pennas.