Nuolat gyvenamų tyrimų stočių įrengimas mūsų palydove būtų puiki galimybė išbandyti naujas technologijas, ištirti poveikį žmonių sveikatai ir daug geriau pasiruošti tolimesnėms misijoms. Žmonių grįžimo į Mėnulį planus rengia ir NASA, ir kitos kosmoso agentūros. Bet kaip galėtų atrodyti tokių stočių įrengimas?
Nagrinėjant perspektyvas, galima remtis Antarktidos tyrimų stočių patirtimi. Mėnulyje, kaip ir Antarktidoje, yra vandens ledo, todėl vandens ir netgi erdvėlaivių kuro gabentis iš Žemės nebūtina. Tačiau reikės statybinių medžiagų, įvairios įrangos bei energijos gamybos priemonių. Energiją gauti iš Saulės Mėnulyje sudėtinga, nes naktys ten trunka dvi savaites, taigi geriau naudoti branduolinius reaktorius – vėlgi naudojantis Antarktidos patirtimi.
Pirmieji skrydžiai, pavyzdžiui naudojant „SpaceX“ „Falcon Heavy“ raketas, galėtų gabenti po 10 tonų įrangos, kuri būtų panaudota ledui ištirpdyti, vandeniui ir kurui gaminti, bet autonomiškai bazės statybai. Žmonės skristų tik vėliau, kai jau būtų kur gyventi.
Apie panašius planus kalba ir NASA, taigi gali būti, kad autonomiškai statomas stotis Mėnulio paviršiuje pamatysime per artimiausią dešimtmetį.