Skamba kaip naujo mokslinės fantastikos filmo scenarijus, bet NASA kompiuterių mokslininkas Silvano Colombano teigia, kad taip iš tiesų gali būti.

Internete pasirodė neseniai įvykusio jo seminaro užrašai, kurie sukėlė tikrą ažiotažą. Šie dokumentai nėra visiškai nauji. Jie buvo paskelbti NASA techninių ataskaitų serveriuose šių metų kovą, po SETI instituto seminaro, kuriame buvo nagrinėjamos idėjos, kaip mes galėtume aptikti nežemiškas technologijas, rašoma sciencealert.com.

S. Colombano medžiaga yra tarp 21 dokumento, pasirodžiusio po seminaro, tačiau joje yra daugiausiai aktualaus konteksto, kurio nepaminėjo kiti dalyviai.

Kaip visi žinome, naujienos apie ateivius internete nėra traktuojamos labai rimtai. Vis dėlto minėtasis dokumentas nereiškia, kad NASA turi svarių įrodymų, jog nežemiškos gyvybės formos egzistuoja. Taip pat nereiškia, kad NASA pripažįsta, jog nežemiškos formos vykdo veiklą mūsų planetoje. Tiesą sakant, straipsnyje labiau samprotaujama, o ne tvirtinama. Jame glaustai argumentuojama, kodėl turėtume naudoti naują, „agresyvesnį“ požiūrį į gyvybės Visatoje paieškas – tarp siūlomų metodų yra „rimtas NSO tyrimas“.

Tačiau dabar, kai S. Colombano idėjos pasirodė viešai, galime į jas pasigilinti. Pasak jo, dabartinis mūsų požiūris į ateivius yra pernelyg siauras ir ribotas. Taip pat jis mano, kad mums derėtų skirti daugiau dėmesio neatpažintiems skraidantiems objektams.

Alanas Alda 1980 m. yra pasakęs, kad žmonių prielaidos yra tarsi langas į pasaulį: „Prielaidas, kaip ir langus reikia retkarčiais gerai nušveisti, kitaip pro juos neprasiskverbs šviesa.“

Na, atrodo, S. Colombano apsirūpinęs stipriausiu langų valymo skysčiu. Jis nori, kad mokslinė bendruomenė pažvelgtų į Visatą naujomis akimis ir persvarstytų labiausiai nusistovėjusias prielaidas apie ateivius.

„Tik noriu pabrėžti faktą, kad aukštesnis protas, kurį galime rasti, ir kuris gali nuspręsti rasti mus (jei dar nerado), gali būti įsikūnijęs visai ne į anglies pagrindu sudarytus organizmus, tokius kaip mes“, – rašo S. Colombano.

Jo argumentuotė išties gana paprasta. Neseniai Keplerio projekto pagrindu kosmose buvo aptiktos kitos planetų sistemos, kurioms ne mažiau nei 11,2 mlrd. metų.

Palyginimui, mūsų Saulės sistema daug jaunesnė – tik 4,6 mlrd. metų – o tai reiškia, kad kažkur Visatos platybėse gali egzistuoti kita gyvybės forma, kuri mus lenkia šešiais milijardais metų. Turint omenyje, kokiu tempu vystosi technologijos žmonių pasaulyje, sunku ir įsivaizduoti, kokių žinių būsime sukaupę po kelių tūkstančių metų, jau nekalbant apie šešis milijonus kartų didesnį laikotarpį.

Kaip rašo S. Colombano: „... mūsų gyvybės ir intelekto forma gali būti mažytis pirmas žingsnis besitęsiančioje evoliucijoje, kurios metu galėjo išsivystyti gerokai už mūsų pranašesnės intelekto formos, kurios nebėra susijusios su anglies pagrindu sudarytais organizmais“.

Būtybėms, pasiekusioms tokį aukštą intelekto lygį, tarpžvaigždinės kelionės galėjo tapti lengvai pasiekiama užduotimi. O tai reiškia, kad jau dabar čia, Žemėje, gali būti ateivių – tereikia apsidairyti aplink. Tačiau ko ieškoti? Juk niekas nežino, kaip atrodo gyvybės forma, kurios pagrindas nėra anglis. O net jei žinotume, ko gero nesugebėtume jų pamatyti.

Straipsnyje S. Colombano iškelia hipotezę, kad tyrinėtojas iš nežemiškų civilizacijų gali būti, pavyzdžiui, labai mažytis, bet pasižymintis itin aukštu intelektu.

Dauguma šiame straipsnyje pateiktų argumentų toli gražu nėra nauji. Dauguma jų jau buvo išsakyti anksčiau. Tačiau S. Colombano pateikia ir intriguojančių prielaidų. Jis pripažįsta, kad dauguma pranešimų apie NSO reiškinius neabejotinai yra melagingi, vis dėlto, jo manymu, juos verta oficialiai ištyrinėti.

NASA vykdoma „Nežemiškojo proto paieškos“ (angl. Search for extraterrestrial intelligence – SETI) programa neįvertina NSO svarbos, nes mes manome, kad tarpžvaigždinių kelionių tikimybė yra labai maža.

Tačiau ar ši prielaida vis dar aktuali, turint omenyje nedidelį mūsų planetų sistemos amžių, palyginus su likusia Visata?

„Manau, kad mokslininkų bendruomenė turėtų taikyti panašią strategiją, kokią iki šiol taikė SETI – ieškoti signalų triukšme, – aiškina S. Colombano. – Nors pranešimų apie NSO yra labai daug, šiame „triukšme“ gali būti „signalų“, net ir mažiausių, nurodančių reiškinį, kurio niekaip kitaip negalima paaiškinti ar paneigti“.

Stephenas Hawkingas savo laiku išsakė palaikymą SETI programai, jis teigė nemanantis, kad hipotezė apie didesniu intelektu pasižyminčių gyvybės formų egzistavimą neturi pagrindo. Tačiau jis neragino „agresyviai ieškoti“ šių nežemiškų būtybių – jis siūlė netgi priešingą dalyką.

S. Hawkingas įspėjo, kad jei mes kada gautume signalą iš nežemiškų civilizacijų, neturėtume skubėti atsakyti, o turėtume palaukti, kol mūsų civilizacija pasieks aukštesnį išsivystymo lygį.

„Jei dabartiniame savo raidos etape sutiktume labiau pažengusią civilizaciją, tai būtų panašu Kolumbo ir Amerikos indėnų susitikimą“, – pasakė S. Hawkingas per paskaitą apie gyvenimą Visatoje. – Nemanau, kad indėnams šis susitikimas išėjo į naudą.“