Laidos ištrauka:

„Ar gerai įsivaizduojame, kaip kosmosas atrodo ir ar žinome, kad jame yra ir Lietuvos palydovas „LituanicaSAT-2“?

Pirmieji palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LITSAT-1“ buvo išleisti dar 2014 metais.

Jie turėjo visas sistemas, kad galėtų veikti: tai saulės baterijos, kompiuteriai, ryšio sistema.

„LituanicaSAT-1“ turėjo kamerą, padarė nuotraukų iš kosmoso.

Tiek vienas tiek kitas palydovas turėjo trumpabangio ryšio modulius, siųstuvus. Radijo signalas eina iki palydovo paskui yra retransliuojamas į žemę. Įdomu, kad pirmieji radijo mėgėjai palydovą užfiksavo Brazilijoje. Vienas iš palydovų transliavo: „Lietuva myli laisvę“, o kitas buvo įrašęs prezidentės sveikinimą: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“.

Pirmieji palydovai buvo paleisti iš tarptautinės kosminės stoties. Iki stoties juos nugabeno transportiniame laive „Sinus“, lotyniškai tai reiškia gulbė. Japonų astronautas juos išėmė iš bagažo įdėjo į paleidimo įrenginį paspaudė mygtuką ir paleido.

Jie neturėjo jokių variklių, faktiškai skrido tokiu greičiu kokiu juos paleido iš tarptautinės kosminės stoties. Jie skrieja pirmuoju kosminiu greičiu, 7,8 km per sekundę. Palydovas Žemę apskrenda per maždaug pusantros valandos.

Dėl atmosferos likučių pirmieji palydovai lėtėjo ir galiausiai sudegė atmosferoje sėkmingai įvykdę keltus tikslus. Dabar likęs prieš gerus metus paleistas „LituanicaSAT-2“, antrasis kompanijos „NanoAvionika“ mažasis palydovas.

Net nesusimąstome, kad be suteikiamų fundamentalių žinių apie visatos sandarą ir gamtos dėsnius, kosmosas palengvina mūsų gyvenimą Žemėje. Žmonės dažnai nepagalvoja, kad išsikviesdami taksi naudojasi kosmoso paslaugomis. Palydovai leidžia mums orientuotis vaikštant mieste ar važiuojant automobiliu ar valdant įvairias logistikos sistemas, suteikia navigacijos paslaugas. GPS ryšiu rūpinasi ir lietuvių kompanija „Geomatrix“, o „GIS-Centras“ – distanciniais tyrimais ir geoinformatika.

O kaip gi meteorologinės prognozės, detalios Žemės nuotraukos, mūsų planetos stebėjimas tiek optiniame diapazone, tiek įvairiais radarais. Iš gaunamų nuotraukų galima daryti įvairias prognozes, stebėti klimato kaitą, miškų, žaliosios masės kiekį, oro užterštumo pokyčius. Na ir ryšiai. Tai ir palydovinė televizija ir mobilieji ryšiai.

Ateitis jau čia pat – žmonių gyvenvietės Mėnulyje, pirmieji skrydžiai į Marsą. Yra svarbu neatsilikti, patiems išskrist yra sudėtinga ir brangu, tai bent jau turėtume dirbti ties technologijomis, komponentais, kuriuos būtų galima naudoti“.