Ji mirė bebaigdama antrąją arba pradėdama trečiąją dešimtį.
Neįprasti palaikai yra ankstyvas sudėtingų religinio pobūdžio tatuiruočių senovės Egipte pavyzdys, papildantis įrodymais hipotezę, kad tokia detali kūno dailinimo forma galėjo paversti moteris dieviškų ar magiškų ritualų objektais.
„Moksliniai ir archeologiniai tyrimai atskleidžia, kad tai moters mumija. Ši moteris gyveno maždaug tarp 1300-ųjų ir 1070-ųjų metų prieš mūsų erą. Mirties metu jai galėjo būti nuo 25 iki 34 metų“, – praėjusią savaitę pranešė Egipto vyriausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Mustafa el Waziris.
Šis pranešimas paskelbtas dabar, tačiau mumijos torsas Deir el Medinos archeologinėje vietovėje vakarinėje Luksoro pakrantėje Prancūzijos Rytų archeologijos instituto archeologų buvo atrastas dar 2014-aisiais. Kape, kuriame aptiktas mumijos torsas, matyti aiškūs apiplėšimo ženklai.
Kadangi mumija neturėjo nei plaštakų, nei kojų, nei galvos ar dubens, amžių nustatyti buvo išties sudėtinga. Apiplėštas kapas taip pat nesuteikė daug užuominų apie moters istoriją, tad išsiaiškinti kuo daugiau apie moters gyvenimą ir aplinką mokslininkams tapo nelengvai įveikiama užduotimi.
Jie turėjo kūną, išgražintą daugiau nei 30 sudėtingų piešinių, įsigėrusių į mumifikavimo išsaugotą odą. Piešiniai puošė pečius, kaklą, rankas ir nugarą.
Kai kurie šių piešinių vaizdavo lotoso žiedus ir sėdinčius babuinus – tai reiškė magiškas gydomąsias savybes ar apsaugą nuo ligų. Dauguma piešinių buvo aiškiai įžiūrimi.
Tačiau dėmesį itin patraukia daugybė siaurų akių, apvestų besirangančiomis linijomis.
„Nesvarbu, iš kurio kampo žiūrėtumėte į šią moterį, vis tiek matysite į jus žvelgiančias dieviškas akis“, – 2016-aisiais vykusiame antropologų susitikime aiškino Stanfordo universiteto bioarcheologė Anne Austin.
Tiesa, yra šiokia tokia problema. Buvo diskutuojama, ar moterims Egipte buvo leidžiama prisiimti religinius vaidmenis, kaip buvo reaguojama į menstruacijas ir panašiai. Tai, kad egiptiečiai turėjo tokią deivę kaip Amunetė, dar neparodo jų požiūrio.
O šis radinys ir vėl atgaivino tokias diskusijas. Iškilo klausimas, ar moteris, ant kurios odos išpiešti dieviški ir magiški piešiniai, vaidino religinį vaidmenį, ar galbūt šios tatuiruotės turėjo kitą paskirtį, pavyzdžiui, pagydyti ją nuo ligos.
Mokslininkai įsitikinę, kad ši moteris, gyvenusi maždaug prieš 3000 metų, buvo svarbi religijos atstovė. Jų teigimu, tatuiruotės galėjo netgi paversti ją dieviško ritualo objektu. Jie pasitelkia įrodymus, jog moterys išties galėjo būti dieviškosios galios kanalai ir primena „išmintingųjų moterų“ pavyzdžius iš to paties laikotarpio.
„Ši prielaida nuvedė mus prie išvados, kad tatuiruotoji moteris greičiausiai taip pat buvo viena iš tų „protingųjų moterų“ ar bent jau burtininkė“, – tyrime tvirtina mokslininkai.
Egipto pareigūnams akivaizdžiai prireikė laiko, kad apsvarstytų šią idėją. Dabar Egipto vyriausioji senienų taryba pripažįsta, jog palaikai rodo, kad moteris turėjo religinės svarbos Egipte.
Prabėgus maždaug trims tūkstančiams metų, įdomu matyti, kaip piešiniais išpuoštas moters kūnas ir vėl vertinamas kaip meno kūrinys.
Mumijos nuotraukas galite pamatyti čia.
