Artimiausia pilotuojamų kosminių skrydžių ateitis regisi pavojingai neužtikrinta. Spalio 11 dieną du astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) gabenusiam rusiškam „Sojuz MS-10“ kilo problemų su vienu greitintuvu, dėl to teko leistis avariniu būdu maždaug už 400 kilometrų nuo paleidimo vietos Kazachstane.
Astronautai liko gyvi ir rimčiau nenukentėjo, bet nepavykęs skrydis gali komplikuoti reikalus TKS – gal net ir visam laikui.
JAV astronautas Nickas Hague ir rusų kosmonautas Aleksėjus Ovčininas, jaučiasi gerai, bet po ekstremalaus nusileidimo – perkrovos siekė 6 – 7g – viskas galėjo baigtis liūdniau. Eilinis žmogus sąmonės netenka, pasiekus maždaug 5 g.
Šis gedimas itin neramina – „Sojuz“ raketa ir kapsulė kol kas yra vienintelis erdvėlaivis, galintis gabenti žmones į TKS.
Paleidimas atidėtas
Visi „Sojuz“ skrydžiai su žmonėmis sulaikomi, kol NASA ir Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ išsiaiškins, kas tiksliai nutiko ir kaip būtų galima tam užkirsti kelią ateityje, tad kosminės stoties dabar niekas negali pasiekti.
Šis atsitikimas, įvykęs netrukus po oro nuotėkio iš anksčiau TKS aplankiusio „Sojuz“, gali žymėti tašką, kai praeities klaidos pasiekė ir pilotuojamus kosminius skrydžius. Šis pažeistas „Sojuz“ yra vienintelis būdas trims TKS esantiems astronautams grįžti į Žemę.
Skylė buvo užtaisyta ir ji nėra erdvėlaivio dalyje, kuri svarbi leidžiantis. Tačiau sausio pradžioje baigsis jo oficialus saugumo galiojimas – Roskosmosui teks siųsti tuščią „Sojuz“ įgulos pargabenimui.
Astronautams kyla dilema – jie gali grįžti namo, palikdami neprižiūrimą stotį, arba gali pratęsti misiją, kol „Sojuz“ ar koks nors kitas erdvėlaivis bus pasirengęs atgabenti jiems pamainą. Atsargos problemų nekelia, nes maistą ir kurą gali atgabenti kiti nepilotuojami erdvėlaiviai.
Gali nutikti, kad „Sojuz“ erdvėlaiviai dar ilgai nepakils. NASA akylai saugo astronautų gyvybes, ir agentūra gali nelaukti „Sojuz“ trečio karto.
Bet kas tada? NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Shuttle“ programą nutraukė 2011 m. planuodama netrukus juos pakeisti „SpaceX“ ir „Boeing“ kapsulėmis. Dėl atidėliojimų ir biudžeto apkarpymų šie naujieji erdvėlaiviai geriausiu atveju bus parengti 2019-ųjų vidury. Dėl griežtesnio NASA požiūrio į grėsmes ir bandymus, vargu ar šis laikas galėtų būti paankstintas netgi ypatingomis aplinkybėmis.
Dabar vienintelė šalis, turinti veikiantį aparatą, kuriuo galima iškelti žmones į kosmosą, yra Kinija, bet kol kas ji iškėlė tik šešias misijas ir dabar TKS programoje nedalyvauja.
Teoriškai Shenzhou erdvėlaivis prie TKS galėtų prisijungti – jis paremtas „Sojuz“ dizainu, – bet tokiai misijai reikėtų ypatingų geopolitinių derybų ir techninių gabumų.
Jei astronautai grįžtų namo be juos pakeitusios naujos įgulos, TKS būtų tuščia pirmą kartą nuo 2000 m. Jeigu ji liktų tuščia, nepriežiūra gali reikšti senstančios stoties – vieno iš vertingiausių ir svarbiausių pasaulio kosminių objektų – pražūtį. Tokia idiomatinė vinis žmonijos atliekamus Visatos tyrimus nukeltų dešimtmečiams.
Leah Crane
www.newscientist.com
