Daug dešimtmečių mokslininkai, tirdami tiek gyvūnus, tiek žmones, aptinka įrodymų, jog kūno judėjimą lemia ne tik priešingos pusės smegenų pusrutulis, bet ir konkrečiai kūno pusei atstovaujantis. Dabar akademikai savo studijoje nusprendė visą dėmesį sutelkti būtent konkretaus smegenų pusrutulio ir toje pačioje pusėje esančios kūno dalies judėjimui.
Pirmą kartą Vašingtono universiteto Sent Luiso akademikai pademonstravo, jog 3D rankos judesių kinetikos duomenis (judesių greitis, pozicija ir lankstumas) galima išgauti analizuojant abiejų smegenų pusrutulių siunčiamus signalus.
„Mūsų gauti rezultatai padės geriau suprasti smegenų veiklą, manau, kad galėsime pagrįsti teoriją, jog sudėtingų judesių atveju atsakingi abu smegenų pusrutuliai, o ne tik judančiai kūno pusei priešingas“, – išvadose teigia tyrimo autoriai.
Iki tol duomenų, gautų iš toje pačioje kūno pusėje esančio smegenų pusrutulio, būta gana nedaug.
Norėdami gauti tikslesnių duomenų, mokslininkai, vadovaujami neuromokslininko Erico C. Leuthardto, pasitelkė keturis epilepsija sergančius savanorius (trys vyrus ir vieną moterį). Visiems buvo atliktas elektrokortikogramos (ECoG) tyrimas, siekiant daugiau sužinoti apie jų būklę.
Eksperimento dalyvių smegenys buvo aprūpintos ECoG elektrodais, galinčiais fiksuoti smegenų aktyvumą tiek kairiajame, tiek dešiniajame pusrutuliuose. E. C. Leuthardtas norėjo išmatuoti abiejų savanorių smegenų pusrutulių veiklos rodiklius judinant rankas (buvo atliekamas trijų dimensijų tikslo siekimo eksperimentas).
Pasitelkę neuronų signalus iššifruoti gebantį algoritmą, mokslininkai išsiaiškino, kad judesių kinematika apima abu smegenų pusrutulius. Netgi gauta įrodymų, jog toje pačioje kūno pusėje kaip ir judanti ranka esantis pusrutulis atlieka ne menkesnį vaidmenį.
Mokslininkai tvirtina, jog jų atradimas visai nereiškia, kad toje pačioje kūno pusėje esantis smegenų pusrutulis dominuoja, tačiau faktas lieka faktu – iki tol tokio pusrutulio vaidmuo buvo deramai neįvertintas.
„Tai pirmasis tyrimas, pademonstravęs, jog specifinė rankų judesių kinematika smegenyse atsispindi abiejuose pusrutuliuose“, – teigia tyrimo autoriai.
Akivaizdu, jog būtina atlikti daugiau tyrimų, nes šiame eksperimente dalyvavo tik keturi žmonės, tačiau mokslininkai džiaugiasi proveržiu ir viliasi, kad vieną dieną jų atradimas prisidės ieškant veiksmingų smegenų pažeidimų gydymo būdų.
