Žmonių veikla prisidėjo prie greito vidutinės pasaulinės temperatūros augimo per pastaruosius 100 metų. 2018 m. Ekonomikos mokslų laureato Williamo Nordhauso tyrimai rodo, kaip ekonominė veikla lemia klimato pokyčius.
W. D. Nordhausas pirmasis sukūrė kiekybinį modelį, apibūdinantį pasaulio ekonomikos ir klimato sąveiką. Jo modelis dabar yra plačiai paplitęs ir naudojamas siekiant ištirti klimato politikos intervencijų padarinius, pavyzdžiui, anglies dioksido mokesčius.
Jeilio universiteto profesoriaus W. D. Nordhauso tyrimai rodo, kad efektyviausia priemonė problemoms dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis spręsti yra pasaulinė anglies dvideginio mokesčių schema, vienodai taikoma visoms šalims.
Buvusio pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesoriaus P. Romerio tyrimai rodo, kaip idėjų kaupimasis palaiko ilgalaikį ekonomikos augimą. Jis pademonstravo, kaip ekonominės jėgos valdo kompanijų norą generuoti naujas idėjas ir inovacijas.
P. Romerio tyrimai padėjo pamatą tam, kas dabar vadinama endogenine augimo teorija (endogenous growth theory). Ši teorija generavo daugybę naujų tyrimų dėl taisyklių ir politikos krypčių, skatinančių naujas idėjas ir ilgalaikę gerovę.
Praėjusiais metais šią premiją pelnė amerikietis Richardas H. Thaleris „už savo indėlį į elgsenos ekonomiką“ – ekonomikos reiškinių aiškinimą per psichologijos prizmę.
Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Iki šių metų ją buvo pelnę 79 laureatai, daugiausiai amerikiečiai ir tik viena moteris – Elinor Ostrom. Per šį laikotarpį tik 25 kartus premija būdavo skiriama vieninteliam laureatui.
Nobelio ekonomikos premija yra paskutinioji, paskirta per šių metų Nobelio premijų teikimo sezoną. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui ją 1968-aisiais įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“, minėdamas savo 300 metų jubiliejų.
Laureatai taip pat pasidalys premijos piniginę dalį – 9 mln. Švedijos kronų (871 tūkst. eurų).
Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minima premijų steigėjo A.Nobelio mirties 1896 metais sukaktis.
Pagal 1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, testamentą įkurtos premijos pirmą kartą buvo įteiktos 1901 metais, tačiau apdovanojimas ekonomikos srityje tarp jų nebuvo numatytas.
Pirmadienį 2018-ųjų Nobelio medicinos premija buvo paskirta dviem imunologams – amerikiečiui Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku Honjo, tyrusiems, kaip natūralias organizmo gynybos sistemas būtų galima panaudoti kovai su vėžiu.
Antradienį Nobelio premija fizikos srityje buvo paskirta JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui ir prancūzui Gerard'ui Mourou bei kanadietei Donnai Strickland už lazerių fizikos tyrimus, leidusius sukurti „šviesos įrankių“.
Nobelio chemijos premija trečiadienį buvo paskirta amerikiečiams Frances Arnold ir George'ui P. Smithui bei britui Gregory P. Winteriui, kurie pasirėmę evoliucijos principais – genų pokyčiu ir selekcija – sukūrė baltymus, pritaikomus įvairiausių medžiagų gamybai.
Penktadienį paaiškėjo ir Nobelio taikos premijos laureatai. Jais tapo chirurgas Denis Mukwegė iš Kongo Demokratinės Respublikos ir žmogaus teisių gynėja iš Irako Nadia Murad.
Pirmąkart nuo 1949 metų Švedijos akademija nutarė atidėti 2018-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato paskelbimą iki kitų metų, įsiplieskus lytinio priekabiavimo skandalui ir iškilus aštrių nesutarimų tarp apdovanojimą skiriančio komiteto narių.