Tačiau, nepaisant visų šių tyrimų, mes vis dar žinome labai nedaug apie tai, kokią įtaką sveikatai daro miltelių pavidalo medžiagos, dažnai naudojamos gėrimams saldinti norint išvengti papildomų cukruje esančių kalorijų.

Užtikrintai galima pasakyti tik vieną dalyką: saikingi suvartojamų dirbtinių saldiklių kiekiai žmonėms, ko gero, vėžio nesukelia.

Tačiau, atmetus vėžio riziką, tebelieka neaišku, ar cukraus pakaitalai mūsų organizmui yra kažkuo geresni nei įprastas cukrus, o kai kurie mokslininkai dėl jų vis labiau nerimauja.

„Aš rekomenduoju nevartoti dirbtinių saldiklių“, – aiškiai sako Ben Guriono universiteto mikrobinės biotechnologijos profesorius Arielis Kushmaro.

Dirbtiniai saldikliai gali kenkti žarnynui

Pasak A. Kushmaro tyrimo, kurį vykdant bendradarbiavo Ben Guriono universiteto Negeve, Izraelyje, ir Nanjanghė technologijos universiteto Singapūre mokslininkai, kai kurie dažniausiai vartojami dirbtiniai saldikliai gali trikdyti svarbių žarnyno bakterijų veiklą.

Savo tyrime A. Kushmaro ir jo komanda leido dažnai vartojamiems dirbtiniams saldikliams paveikti tam tikras bioluminescencines E. coli bakterijas (žarnines lazdeles).

Mokslininkai išbandė šešis saldiklius, kuriuos JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) laiko saugiais, įskaitant aspartamą, sukralozę, sachariną ir kitus. Jie netgi išbandė sportininkams skirtus proteino miltelius ir prieskonių ar panašias pakuotės, kurių vienas svarbiausių ingredientų yra šie saldikliai.

„Šimtus kartų“ į E. coli bakteriją pridėjus dirbtinių saldiklių, A. Kushmaro padarė išvadą, kad saldikliai turi nuodingą poveikį, dėl kurio žarnyno bakterijoms tampa sudėtinga augti ir daugintis.

Mokslininkai mano, kad keleto dirbtiniu saldikliu paskanintų gaiviųjų gėrimų ar kavos puodelių per dieną pakaktų tam, jog jie paveiktų žarnyno sveikatos būklę ir netgi apsunkintų įprastus organizmo cukraus bei kitų angliavandenių įsisavinimo procesus.

Tačiau po šių išvadų mokslininkai vis dar nėra tikri, kadangi jie ištyrė tik poveikį, daromą tiesiogiai E. coli, o ne žmonėms.

„Mes netvirtiname, kad jie nuodingi žmonėms. Mes teigiame, jog jie gali būti nuodingi žarnyno bakterijoms, o dėl šios priežasties jos gali paveikti ir mus“, – sako A. Kushmaro.

Dirbtiniai saldikliai nesumažins apetito ir nepatenkins cukraus poreikio

A. Kushmaro komanda ne pirmoji ėmė skambinti pavojaus varpais. Kitas su žiurkėmis atliktas dirbtinių saldiklių tyrimas parodė, kad šie saldikliai gali pakeisti tai, kaip organizmas apdoroja riebalus ir energiją.

Žmonių atveju ankstesnis tyrimas parodė, jog dirbtinių saldiklių vartojimas yra susijęs su didesne nutukimo, aukšto kraujospūdžio ir insulto tikimybe. Kituose tyrimuose prieita prie išvados, kad kalorijų neturintys saldikliai gali žmonėms padėti numesti svorio, bet netgi šie tyrimai pažymi: mažiau kalorijų turintys gėrimai nenuslopins apetito.

Esti netgi ribotų įrodymų, jog dirbtiniai saldikliai gali apgauti smegenis – tuomet žmogui atrodo, kad jis nėra toks patenkintas, kaip vartodamas įprastą cukrų, o dėl šios priežasties jis gali išgerti ir suvalgyti daugiau.

A. Kushmaro planuoja atlikti daugiau su žarnyno bakterijomis susijusių testų. Jis tikisi išsiaiškinti, kaip dirbtiniai saldikliai pakeičia žmogaus žarnyną.

Pirkėjai jau ima vengti šių cukraus pakaitalų ir verčiau renkasi saldiklius su stevijos lapų ekstraktu. Praėjusiais metais stevijos lapų saldiklio pardavimai išaugo beveik 12 procentų, o aspartamo – sumažėjo aštuoniais procentais, sukralozės ir sacharino – nukrito maždaug šešiais procentais.

Mokslininkai vis dar yra atsargūs visų dirbtinių saldiklių atžvilgiu, įskaitant ir steviją, nes iki šiol atlikti tyrimai piešia painų galimų sveikatai teikiamų naudų ir žalų paveikslą.

Stevijos lapai JAV vis dar nėra pripažįstami FDA, tebėra nerimo dėl jų poveikio inkstams, reprodukcinei sveikatai, cukraus kiekiui kraujyje bei širdies ir kraujagyslių sistemai.

Trumpai tariant – jei norite gero savo sveikatai, greičiausiai būtų geriausia riboti visų rūšių saldumynų vartojimą – tiek su cukrumi, tiek su kitais saldikliais.