Nagrinėdami „Cassini“ zondo duomenis, surinktus dar 2009-2010 metais, astronomai aptiko įrodymų, kad arti Titano pusiaujo tuo metu atmosferoje buvo daug dulkių. Dulkių egzistavimą atskleidė atmosferos pašviesėjimas, kurį sukėlė nuo dulkių atsispindinti Saulės šviesa.
Dulkės Titane yra įvairios organinės molekulės, kurias vėjas pakėlė nuo palydovo paviršiaus, analogiškai kaip įvairias mineralines dulkes vėjas pakelia Žemėje ir Marse. Keli aptikti pašviesėjimai buvo trumpalaikiai – matėsi nuo 11 valandų iki 5 savaičių. Ši savybė leido atmesti galimą alternatyvią interpretaciją, kad tai yra naujai susiformavusios paviršiaus struktūros. Pastarosios išliktų matomos daug ilgiau. Dulkės audrų metu pakilo net į dešimties kilometrų aukštį.
Tai reiškia, kad vėjai jas gali pernešti dideliais atstumais nuo pakilimo taško. Galimas globalaus dulkių apykaitos rato egzistavimas Titane daro jį dar panašesnį į Žemę: mūsų planetos ekologiniams ciklams labai svarbi organinių medžiagų pernaša atmosferoje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Geoscience“.