Šis atradimas parėmė idėją, kad maistas su gyvomis bakterijomis teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą.

Pastaraisiais metais visame pasaulyje, o ypač – Europoje ir Japonijoje, maisto bendrovės pardavinėja vis daugiau įvairių pavadinimų probiotinių produktų, kuriuose esantys mikroorganizmai, kaip manoma, turėtų būti naudingi juos suvalgiusiam žmogui.

Pavyzdžiui, reklamuojama, kad daugelis jogurtų yra naudingi sveikatai, nes juose yra tokių bakterijų, kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium. Tokių maisto medžiagų šalininkai tvirtina, kad šie mikrobai padeda natūraliems mūsų žarnyno mikroorganizmams ir mielėms palengvindami virškinimą ir kovodami su patogenais.

Pirmosios žinios apie teigiamas probiotikų savybes pradėjo sklisti dar XIX ir XX amžių sandūroje, kai Rusijos mokslininkas Ilja Mečnikovas iškėlė hipotezę, kad Bulgarijos valstiečiai gyvena ilgiau dėl to, kad vartoja fermentuotus pieno produktus. Šiuolaikiniai tyrimai pateikė įrodymų, remiančių idėją, kad tokio maisto valgymas yra veiksmingas ir padidina kraujyje esančių imuninės sistemos ląstelių CD4+ kiekį.

Tačiau ekspertai tvirtina, kad iki šiol trūko įrodymų, kurie paremtų idėją, jog probiotiniai maisto papildai teikia bendrą apsaugą nuo ligų.

Dabar Švedijos bendrovių, kuriančių probiotinius produktus, mokslininkai tvirtina turį daugiau duomenų, kuriuos galima panaudoti ginče dėl šių medžiagų naudingumo.

Pakavimo įmonės darbuotojai kasdien gaudavo po skystą placebo arba Lactobacillus reuteri dozę. Šios bakterijos kultivuojamos kai kuriuose jogurtuose. Tyrimas truko 80 dienų. Iš 87 placebo gavusių savanorių per tą laiką dėl ligos į darbą kurį laiką nėjo 23 asmenys. Tuo tarpu iš 97 darbininkų, kuriems buvo duodamos L.reuteri, per tą laiką prasta sveikata skundėsi tik 10 žmonių. Šio tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Environmental Health".

Lundo miesto (Švedija) probiotinių produktų bendrovės „BioGaia" mokslininkas Andersas Zachrissonas, vadovavęs tyrimui, taip pat sakė, kad vidutinė ligos trukmė probiotikus vartojusiems žmonėms buvo šiek tiek trumpesnė nei placebo gavusiems darbininkams. Pamainomis dirbantiems darbininkams probiotikų poveikis buvo ypač ryškus, sakė mokslininkas.

„Puikiai žinomas faktas, kad pamainomis dirbantys darbininkai turi silpnesnę imuninę sistemą ir dažniau peršąla. Vienas iš labiausiai stulbinančių šio tyrimo rezultatų – tai, kad nesusirgo nė vienas probiotikų gavęs pamainomis dirbęs žmogus", - sakė A.Zachrissonas.

Havajų universiteto (JAV) mitybos specialistė Amy Brown sakė, kad L.reuteri pranašumas lyginant su placebo yra labai įdomus. Tačiau ji pridūrė, kad sunku pasakyti, kokio stiprumo buvo probiotikų poveikis, nes mokslininkai nestebėjo, ar žmonės į darbą neina dėl ligos, ar dėl traumos. Nėra jokių įrodymų, kad, pavyzdžiui, lūžusi koja vartojant maisto papildus išgis greičiau.

Iki šiol jokiu tyrimu nebuvo parodyta tokio bendro profilaktinio poveikio, sakė JAV bendrovės „Dairy and Food Culture Technologies" atstovė Mary Ellen Sanders. M.E.Sanders anksčiau tyrė probiotines bakterijas, o dabar šia tema konsultuoja maisto bendroves.

M.E.Sanders mano, kad šie rezultatai gali pakeisti maisto papildus vartojančių žmonių kontingentą. „Šiais laikais probiotikus dažniausiai vartoja tie žmonės, kuriuos kankina virškinamojo trakto ar lytinių takų sveikatos sutrikimai. Tačiau tyrimo rezultatai nurodo probiotikų vaidmenį palaikant sveikatą apskritai, o ne palengvinant ligos simptomus".

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją