Paskutinėmis gyvenimo akimirkomis musės ant nugaros neapsiverčia savo noru. Taip yra todėl, kad musės ir keletas kitų vabzdžių sveria gan nedaug ir jų svorio centras yra kūno viršuje.
Kai vabzdžiai miršta, jų kojos atsipalaiduoja ir susilenkia. Panašiai atrodo atpalaiduota žmogaus ranka. Sulenktos kojos paveikia musės pusiausvyrą, todėl ji lengvai apvirsta, apsisukdama aplink horizontalią ašį.
Gulėjimas ant nugaros musei taip pat gali tapti pražūtingas. Paprastai ji gali apsisukti, pasinaudodama savo sparnais arba pasistumti kojomis, bet sužalojimai, senyvas amžius, apsinuodijimas, troškulys ar perkaitimas apsunkina šių vabzdžių judėjimą ir koordinaciją. Taigi, jei musės atsidūrė ant nugaros, pavyzdžiui, ant šiltos saulėtos palangės, jos negali apsiversti, ir netrukus miršta nuo dehidratacijos.
