Ėmus skilti seniausiam ir storiausiam Arkties vandenyno pakui (daugiametis jūros ledas, susidedantis iš didelių ledo lyčių ir priešalo) į šiaurę nuo Grenlandijos esančiame plote, kuris paprastai net vasarą būna užšalęs, palei krantą atsivėrė vandens properšos, rašo „The Guardian“. Šis niekad anksčiau neužfiksuotas reiškinys šiemet buvo pastebėtas net du kartus. Jo priežastis – šiltų vėjų ir klimato kaitos nulemta Šiaurės pusrutuliu praėjusi šiltų oro masių banga.

Kai kurie meteorologai ledo tirpimą pavadino siaubą keliančiu fenomenu. Kiti konstatavo, kad mokslininkams dabar teks persvarstyti savo prognozes apie tai, kuri Arkties dalis ilgiausiai atsispirs visuotinio atšilimo tendencijai.

Tolyn į šiaurę nuo Grenlandijos plytintiems vandenims paprastai būdingas toks įšalas, kad ta sritis dar visiškai neseniai buvo vadinama paskutine ledo kaustoma Žemės vieta, mat buvo manoma, kad tai bus vėliausiai tirpti pradėsiantis ledo plotas tolydžio šylančioje planetoje.

Vis dėlto po neįprastų temperatūros šuolių vasarį ir kiek anksčiau šį mėnesį sritis tapo neatspari vėjams, nugynusiems ledą tolyn: kaip matyti iš palydovo darytų nuotraukų, dabar nuo kranto ledą skiriantis atstumas yra didžiausias nei kada nors anksčiau nuo pat aštuntojo praeito amžiaus dešimtmečio.

„Kone visas ledas į šiaurę nuo Grenlandijos yra ganėtinai sutrūkinėjęs ir suskilęs, todėl tapo mobilesnis, – teigia Danijos meteorologijos instituto darbuotoja Ruth Mottram. – Vandens properšos atsivėrimas į šiaurę nuo Grenlandijos yra neįprastas reiškinys. Šis regionas dažnai būdavo vadinamas paskutine ledo sritimi: buvo spėjama, kad patvariausias amžinai užšalęs Arkties pakas yra kaip tik čia. Deja, pastarojo meto įvykiai duoda pagrindo manyti, kad tokia vieta, matyt, yra toliau į vakarus.“

Į šiaurę nuo Grenlandijos plytintys ledynai paprastai išskiriami kaip ypač kompaktiški dėl transarktinės srovės – vieno iš dviejų svarbiausių klimatą lemiančių veiksnių, dėl kurių ledas iš Sibiro Arktimi slenka iki salos pakrantės ir čia pasilieka.

Waltas Meieris, vyr. mokslo darbuotojas iš JAV poliarinių tyrimų centro „National Snow and Ice Data Center“, pasakė: „Iš čia ledas niekur negali pasitraukti, todėl, jam kaupiantis, formuojasi priešalas. Pako storio vidurkis – daugiau nei keturi metrai, tačiau kai kuriose vietose susiformuoja net 20 ar daugiau metrų siekiantys gūbriai. Toks storas, kompaktiškas ledas paprastai nelengvai išjudinamas.“

„Vis dėlto praeitą žiemą, vasario, taip pat kovo mėnesį, ir, aišku, dabar nutiko šis tas neįprasto – vėjai nustūmė ledą nuo kranto“, – konstatavo jis.

Ledas tampa lengviau nuplukdomas pasireiškus atšilimo tendencijai, kuri per pastarųjų 15 metų pastebimai suintensyvėjo.

„Tirpimas būdingas net šalčiausiems Arkties regionams, kuriuose ledynų storis didžiausias. Taigi, šis reiškinys – pagrįstą nerimą sėjantis ženklas, bylojantis apie Arkties vandenyno pakų ir Arkties klimato pokyčius“, – teigė mokslininkas.

„Baisu“, – taip socialiniame tinkle „Twitter“ Thomasas Lavergne, Norvegijos meteorologijos instituto mokslininkas, pakomentavo internete paviešintą iš palydovo padarytą atvaizdą, kuriame matyti pro baltą ledą besiskverbiančio mėlyno vandens ruožas, nutįsęs šimtus kilometrų išilgai Grenlandijos pakrantės. Jis mano, kad netrukus Framo arba Nareso sąsiauriu į šiltesnius pietų vandenis plūstels stori ledo luitai.

Nors pagrindine šiemet atsivėrusios properšos priežastimi reikėtų laikyti vėją, o ne tirpimą, svarbu tai, kad abiem atvejais įskilimai įvyko per du įspūdingus temperatūros šuolius. Vasario mėnesį Moriso Džizupo kyšulyje veikiančioje stotyje paprastai užfiksuojama žemesnė nei –20 laipsnių temperatūra, tačiau šiemet net 10 dienų termometro stulpelis nenusileido žemiau nulio, o šilti vėjai nugynė ledą nuo kranto.

Praeitą savaitę properša vėl atsivėrė. Taip nutiko po to, kai Moriso Džizupo kyšulyje trumpam buvo užregistruota rekordinė 17 laipsnių temperatūra, o stiprių pietų vėjų greitis siekė beveik 6 metrus per sekundę. Specialistai prognozuoja, kad pakrantės vandenys vėl užšals, tik, matyt, vėliau nei įprastai.

Remiantis naujausiais Norvegijos tarnybos „Norwegian Ice Service“ duomenimis, ledo danga ties Svalbardo regionu šią savaitę 40-ia procentų nesiekia šiam metų laikui būdingo vidurkio, apskaičiuoto apibendrinant nuo 1981 metų vykdomus stebėjimus. Pastarąjį mėnesį ne mažiau kaip 14 dienų šiame regione užfiksuoti rekordiškai žemi rezultatai. Tokie duomenis tik dar labiau patvirtina prognozes, kad kuriuo nors momentu 2030–2050 metų vasarą Arkties vandenyne iš viso nebus ledo masyvų.

Danijoje ledo pokyčius stebintis koordinatorius Keldas Qvistgaardas patikino, kad tai ne pirmas kartas, kai tarp kranto ir pako atsiveria plyšys, tačiau rugpjūčio 1–5 dienomis pastebėtos properšos ilgis, pasak jo, privertė sunerimti. „Šįkart ji tęsėsi toli į vakarus nuo pat Moriso Džizupo kyšulio“, – sakė specialistas.

Įsiterpiant vandenynui ne tik mažėja ledyno plotas, bet kyla ir rimtesnių padarinių grėsmė – Žemei pragaištingas šiltnamio efektas.

Neįprasta temperatūra Arkties regione nuo pat metų pradžios kėlė nėrimą klimatologams. Žiemą užfiksuota šiltų oro masių banga sukėlė įtarimų dėl poliarinio sūkurio būklės. Tirpstant Grenlandijos ledynams ir šylat vandenynui, labiau nei per 1,6 tūkst. metų susilpnėjo Golfo srovė. Suprastėjus vandens ir oro cirkuliacijai, meteorologines sąlygas lemiančios sistemos ilgiau išlieka nepakitusios.

Šiltajam frontui verčiama kaltė dėl rekordinių temperatūrų Laplandijoje ir miškų gaisrų Sibire, daugelyje Skandinavijos regionų bei kitose ties Šiaurės poliaračiu esančiose vietovėse.