Remiantis ataskaita, žmogaus embrionų, spermatozoidų ar kiaušialąsčių redagavimas yra „moraliai leistinas“ tol, kol redagavimas nesukelia pavojaus būsimojo asmens (kuris gimė iš redaguoto embriono – aut. past.) gerovei arba „padidina trūkumų kiekį, diskriminaciją ar atskirimą nuo visuomenės“.
NCB ataskaitoje nenurodyta, kad turėtume redaguoti embrionus dėl terapinių (profilaktinių – aut. past.) priežasčių, o tai reiškia, kad kosmetinės redagavimo priežastys vis dar yra diskusijų objektas ir atsiremia į etines normas. Tačiau ataskaitoje tikrai neteigiama, kad iškart turėtume šokti į žmogaus embrionų redagavimą.
Prieš pradedant redaguoti embrionus, reikia atlikti daugiau tyrimų ir nustatyti saugumo standartus. Taip pat teigiama, kad turime viešai diskutuoti apie šios technologijos naudojimą ir apsvarstyti galimas pasėkmes. Be to, turėsime įvertinti galimą riziką asmenims, grupėms ar visuomenei apskritai ir atrasti sistemą, kuri padės stebėti ir spręsti bet kokius nenumatytus neigiamus padarinius, kurie gali atsirasti taikant šią technologiją praktiškai.
Galiausiai NBC ataskaitoje teigiama, kad žmogaus genų redagavimas vis tiek turės būti atidžiai sureguliuotas valstybinių įstaigų ir jis bus pradėtas tik vykdant ir atidžiai stebint klinikinius tyrimus.
NBC negali priimti įstatymų ar nustatyti genų redagavimo standartų, tačiau jų rekomendacijos yra svarbios bei daro tam tikrą įtaką. Kaip teigia BBC, ši organizacija yra „įtakinga“.
Tad gali praeiti daug metų, kol gims pirmasis „suprojektuotas kūdikis“, tačiau faktas, kad etiniu požiūriu žmogaus embrionų redagavimui NBC „uždega žalią šviesą“, yra daug žadantis ženklas tiems, kurie nori susikurti savo svajonių palikuonį.
