Keplerio teleskopu aptiktų daugiau kaip 4000 egzoplanetų ir kandidačių spinduliai pasiskirstę netolygiai – daug jų grupuojasi ties 1,5 ir 2,5 Žemės spinduliais. Daugumos planetų masės nėra žinomos, taigi neaiškios ir jų sandaros. Mažesniosios planetos turėtų būti panašios į Žemę – uolinės, gal turinčios šiek tiek vandens ir ploną atmosferą.

Du pagrindiniai didesniųjų egzoplanetų – superžemių – modeliai teigia, kad jos gali turėti mažą uolinį branduolį, dengiamą storos vandenilio-helio atmosferos, arba jas sudaro maždaug vienodomis proporcijomis susimaišiusios uolienos ir vanduo. Naujame tyrime struktūros modeliai patikrinti sekant tikėtiną planetų evoliuciją. Jos turėtų susiformuoti kaip uoliniai kūnai, o vėliau arba prisitraukti ir išlaikyti protoplanetinio disko dujas, arba išlaikyti asteroidų ir kometų atnešamą vandenį.

Pastarasis variantas superžemėms paaiškėjo esąs daug labiau tikėtinas. Taigi vanduo gali sudaryti net apie pusę šių planetų masės. Tokie pasauliai labai skirtųsi nuo Žemės – tanki vandens garų atmosfera gaubtų karštą vandenyną, kurio dugne plytėtų karšto didelio slėgio ledo klodai. Bet gyvybė tokioje aplinkoje atsirasti ir vystytis turbūt galėtų.

Tyrimo rezultatai pristatyti Goldschmidt geomokslų konferencijoje Bostone praėjusią savaitę.