Pirmoji dar negimusio kūdikio ir motinos kalba – tai muzikinė kalba, sako muzikos terapeutė Vilmantė Aleksienė. Embrionas vystosi garsinėje aplinkoje. Dar negimęs žmogus mokosi ją pažinti, todėl, pasak terapeutės, ir matomos aiškios kūdikių reakcijos į grojančią muziką ar dainuojamas lopšines. Muzika lydi ir komunikacijos, ir kalbos, ir psichologinį vystymąsi.

Bostono universiteto profesorė, pediatrė Lisa Wong teigia, kad augantiems vaikams patartina ne tik klausytis muzikos, bet ir patiems groti ar dainuoti – tuomet iškart patiriamas grįžtamasis ryšis. Vien tik klausymą profesorė lygina su mokymųsi kalbėti vien tik klausantis, bet pačiam nebandant prabilti.

„Pavyzdžiui, jei skaitymo sutrikimų turintys vaikai mokosi groti instrumentu, jie gali aiškiau išgirsti skirtumą tarp muzikos garsų aukščio ir tai jiems padeda suprasti žmogaus balso skirtumus, įvairius garsus. Mūsų balsų dažniai yra skirtingi ir puiku, kai vaikas mokomas ir klausydamasis, ir muzikuodamas. Kartais vaikams po muzikinių pamokų tampa lengviau skaityti“, – pastebi gydytoja pediatrė, muzikantė.

Pasak profesorės, kartu grodami išmokstame bendradarbiauti, vystomas jautrumas vienas kitam. Muzikos poveikį tyrinėjantys mokslininkai šiandien gali pasakyti, ir kurias smegenų dalis muzika veikia.