Jei kas ir džiaugiasi – tai mokslininkai, gavę apsčiai medžiagos tyrimams, galintiems praversti ir mokslui, ir pramonei.

Suomijos aplinkosaugos institutas vadina melsvabakterių suvešėjimą vienu didžiausių per dešimtmetį ir prognozuoja, kad ateityje jis bus dar didesnis dėl klimato kaitos ir Baltijos jūros šilimo.

Viena branduolinė jėgainė praėjusią savaitę paskelbė netgi turėjusi sumažinti abiejų reaktorių galią, kad aušinimui naudojamas jūros vanduo neblogintų ir šiaip prastos padėties.

Nuo karščio atsivėsinti jūroje jau antrą savaitę negali ir Lenkijos atostogautojai – dešimtys paplūdimių uždaryta.

Maža, sekli ir apsupta 16 milijonų žmonių Baltijos jūra sunkiai pašalina į Atlantą azotą ir fosforą, kurio daug atiteka su žemės ūkio bei kitomis nuotekomis.

Mokslininkai vadina jos ekosistemą itin pažeidžiama. O vystantys dumbliai pradeda sudėtingus organinius procesus, kai deguonis tiesiog išsiurbiamas iš vandens – Baltijoje nemaža tokių mirusių zonų.

Hidrometeorologinės tarnybos Hidrologinių stebėjimų poskyrio vedėjas Juozas Šimkus DELFI sakė, kad Lietuvos pajūryje žydinčių dumblių taip pat pastebėta, tačiau nedaug.

„Mes negalime prognozuoti, ar jų daugės, ar ne, tačiau kol kas jų nėra daug ir poilsiautojams jie nekenkia. Ar jie atkeliaus į mūsų pajūrį iš Suomijos ir Lenkijos ir kaip greitai priklausys nuo oro sąlygų, vėjo ir panašiai, ką nors prognozuoti būtų sunku“, – sakė J. Šimkus.

Šiuo metu Baltijos jūros vanduo prie Lietuvos krantų yra įšilęs iki 25 laipsnių.

Daugiau žiūrėkite reportaže.