Apie Bilionių piliakalnį, kuris gerai matomas nuo senojo Žemaičių plento, iki šiol žinių nebuvo daug – vos 39 padavimai.
„Tarp žmonių, bendruomenėje tos legendos pasakymai, kad čia – ne Bilionys, o Pilionys, nuolatos yra gyvi“, – aiškina kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistė Jurgita Viršilienė.
Tačiau tiksli Pilėnų pilies vieta iki šiol nėra išaiškinta, mokslininkai tik sutaria, kad ji galėjo būti Žemaitijoje.
Pernai Bilionių piliakalnį pradėjo tyrinėti Klaipėdos universiteto archeologai. Tada nustatytas iki tol visiškai nežinomas paprotys piliakalnyje laidoti sudegintus mirusiuosius. Tai paskatino mokslininkus tyrimus pratęsti ir šiemet.
Prekybos ir amatų centras piliakalnyje, pasak archeologų, galėjo veikti iki II amžiaus. Kol nebuvo įrengta medinė pilis, gyvavusi iki XIV amžiaus. Tai liudija rastos medinės pilies liekanos – akmenų grindinys, stulpavietės, sudegusi mediena, kurios iki tol Lietuvos archeologams buvo beveik nežinomos.
Tačiau netikėčiausi radiniai rasti kultūrinio sluoksnio apatinėje dalyje. Aptikta sudegusių kaulų sankaupų. Prie dalies jų rastos ir įkapės – geležiniai įmoviai, kirviai, ietigalis, apyrankės.
„Piliakalniuose iki šiol nebuvo rasta laidojimų vietų. Būtent čia mes aptikome degintinus kapus ir taip pat griautinį kapą. Galbūt kario kapą, kuris, kaip spėjama, buvo kniūpsčias, sukniubęs ir šalia jo rastas kovinis peilis“, – atskleidžia J. Viršilienė.
Pasak kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistės, greta žmonių kaulų aptikti ir gyvulių: „Yra kažkokio gyvulio žandikaulis. Čia, visai netoliese, rasti ir žirgo, arklio dantys.“
Išsamūs radinių tyrimai laboratorijose praskleis paslapties uždangą ir atsakys į daugelį klausimų. Tarp jų ir galbūt apie Pilėnus.
Daugiau žiūrėkite reportaže.
