2013 metais, analizuojant palydovų duomenis, Rytų Antarktidos plokščiakalnyje tarp Argus kupolo ir Fuji kupolo buvo nustatytos išsibarsčiusios itin šalto oro kišenės — temperatūros čia nusileisdavo iki minus 93 laipsnių pagal Celsijų.
Tačiau nauja tų pačių duomenų analizė rodo, kad tinkamomis sąlygomis šios temperatūros gali nukristi iki beveik -100 °C, o tai ko gero žemiausia Žemėje galinti natūraliai susidaryti temperatūra, skelbia tyrėjai naujame tyrime.
Ledu padengtoje Antarktidoje tamsiaisiais žiemos mėnesiais vidutinė temperatūra būna apie minus 34,4 °C. Atlikdami naują studiją, mokslininkai analizavo duomenis, surinktus tarp 2004 ir 2016 metų liepos ir rugpjūčio. Temperatūros matuotos nedidelėse (~200 km²) Rytų Antarktidos įdubose šalia Pietų ašigalio, 3 800 metrų aukštyje virš jūros lygio, aukščiausioje ledo skydo dalyje. Naujos rekordinės temperatūros buvo plačiai pasklidusios, užfiksuotos 100 įdubų, išsibarsčiusių plačiame plokštikalnės regione, praneša tyrimo autoriai.
Poliarinės žiemos metu pasitaiko ilgi giedros ir silpnų vėjų periodai. Drauge tokios sąlygos gali sukelti tolesnį sniego paviršiaus vėsimą ir temperatūros kritimą, pažymima studijoje.
Ir 2013 metų, ir atlikdami dabartinę studiją, tyrėjai palydovu gautus paviršiaus temperatūros duomenis kalibravo su duomenimis, surinktais antžeminėse Antarktidos orų stebėjimų stotyse. Atlikdami naują analizę, tyrėjai šviežiai peržvelgė paviršiaus orų duomenis. Šį kartą jie atsižvelgė į atmosferos drėgmę, nes sausame ore sniegas sparčiau atiduoda šilumą, pranešime rašė studijos autorius Tedas Scambos, Kolorado Boulderio unversiteto Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro vyr. tyrėjas.
Atlikę tokį atnaujinimą, jie iš naujo sukalibravo palydovo duomenis ir gavo tikslesnius kaulus persmelkiančio šalčio tose kišenėse netoli Pietų ašigalio rodmenis. Tie patys taškai, anksčiau nustatyti kaip šalčiausios vietos Žemėje, savo titulo neprarado, o dar labiau jį įtvirtino, rašoma studijoje.
Naujoji rekordiškai žema temperatūra tikriausiai yra žemiausia, kokia tik gali būti Žemėje. Kad temperatūra nusileistų taip žemai, kelias dienas turi būti ekstremaliai šalta ir sausa, paaiškino Scambos.
„Yra riba, kiek gali trukti tokios sąlygos, kad temperatūra galėtų nusileisti taip žemai, bei riba, apibrėžianti, kiek šilumos gali pasišalinti per atmosferą, nes tam, kad tokioje žemoje temperatūroje šiluma galėtų pasišalinti iš paviršiaus, atmosferoje vandens turi praktiškai nebūti“, – sakė jis.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Geophysical Research Letters“.
