Kai kurie susiliejimai yra dideli, kai jungiasi panašaus dydžio galaktikos. Kiti – maži, kai viena galaktika suvalgo gerokai mažesnę. Visi šie reiškiniai palieka pėdsakus galaktikos hale, o detalūs žvaigždžių padėčių ir orbitų stebėjimai leidžia šiuos pėdsakus aptikti.
Dabar pristatyti Saulės aplinkos žvaigždžių stebėjimai, kurie leidžia įvertinti Galaktikos augimo istoriją. Maždaug kiloparseko atstumu aplink Saulę esančių žvaigždžių duomenys, surinkti Gaia kosminės observatorijos, leido sugrupuoti maždaug 6000 halui priklausančių žvaigždžių pagal orbitas. Taip aptikti penki nedideli žvaigždžių telkiniai ir vienas didelis, pasklidęs jų srautas.
Mažieji telkiniai greičiausiai yra išardyti nykštukinių galaktikų branduoliai, žymintys mažus praeityje vykusius susiliejimus, tuo tarpu didysis srautas turėtų būti didelio susiliejimo, galbūt sujaukusio visą Galaktikos diską, palikimas. Toks didelis telkinių kiekis rodo, kad susiliejimai yra dažnas reiškinys – tą prognozuoja ir skaitmeniniai galaktikų formavimosi modeliai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Astrophysical Journal“.