Kiminas geba sugerti 30 kartų daugiau vandens nei jo paties svoris, atskleidžia N. Zableckis: „Jie yra sukaupę daugiau anglies bei biomasės nei visi pasaulio miškai. Jei mišką vadiname plaučiais, tai kiminą galime pagrįstai vadinti klimato kaitos sergėtoju – anglis, biomasė, lieka kimine. Nusausinus pelkę ta biomasė ima skaidytis, pavirsta į anglį, kuri susijungia su deguonimi ir tampa anglies dvideginiu. Pastarasis išlekia į orą ir šildo mūsų atmosferą.“
Pasak N. Zableckio, pats žinomiausias – raudonasis, magelaninis kiminas, jį labai lengva atpažinti, nes turi stambias šakas: „Vaikščiodami aukštapelkėse juos galime pamatyti ten, kur auga spanguolės. Kita rūšis kiminų, kuriuos labai nesunku atpažinti – ilgiašaknis kiminas, jį galima rasti ten, kur šlapia.“
Kaip aiškina specialistas, durpės – miręs kiminas: apatinė augalo dalis nupūva ir pavirsta į durpes. „Durpės formavimasis yra labai lėtas procesas, jos užauga 1 milimetrą per metus. Po paskutinio ledynmečio, kuomet pradėjo formuotis mūsų gamtinė aplinka, ėmė formuotis ir pelkės“, – pasakoja jis.
Tačiau iškasta durpė naudojama substratų gamyboje, o į juos sodinamos praktiškai visos daržovės, tad taip prarandama kiminų pagalba kovoje su klimato kaita.
Daugiau apie tai – reportaže.
