Dr. Giedrius Gasiūnas: moksle reikia atsidavimo ir šiek tiek sėkmės

Norint pasiekti gerų rezultatų, moksle, kaip ir gyvenime, reikia ne tik darbo ar atsidavimo, bet ir šiek tiek sėkmės, laiku pastebėti galimybes ir jomis pasinaudoti.

Apie tai kalba Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Giedrius Gasiūnas, kuris, vadovaujamas profesoriaus Virginijaus Šikšnio, kartu su kolegomis dr. Tomu Šinkūnu ir dr. Tautvydu Karveliu pelnė 2017 m. Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos“.

„Studijų metais tyriau restrikcijos endonukleazes – baltymus, kurie apsaugo bakterijas nuo virusų. Kviesdamas studijuoti doktorantūroje, profesorius V. Šikšnys papasakojo apie aptiktą naują bakterijų apsaugos nuo virusų sistemą CRISPR-Cas, kurią su kolegomis pradėjome tirti. Nustatėme, kad vienas iš baltymų, vadinamas Cas9, veikia kaip programuojamos molekulinės žirklės, t. y. gali DNR seką perkirpti ten, kur mums reikia“, – prisimena dr. G. Gasiūnas.

Lietuvių mokslininkų atrasta technologija leidžia, panaudojant vienintelį baltymą Cas9, redaguoti organizmų DNR dešimtis kartų greičiau nei tai buvo daroma iki šiol. Ją pritaikius, atsiranda naujų galimybių gydyti genetines ligas, išvesti naujų augalų ir gyvūnų veislių.

„Reikia ieškoti naujų galimybių, stengtis, kad vykdomas tyrimas netaptų neįdomus, nereikalingas visuomenei. Štai ir mūsų atvejis: dirbome vienoje srityje, bet pamatėme pritaikymo galimybes kitoje ir ėmėmės jos“, – tęsia mokslininkas.

Matydami didelį savo atradimo potencialą, prof. V. Šikšnys ir dr. G. Gasiūnas kartu su dr. Monika Kavaliauske įkūrė startuolį „CasZyme“, kuriame toliau tobulina genų redagavimo įrankį. Kompanija bendradarbiauja su vienu didžiausių pasaulyje chemijos pramonės milžinų „DowDuPont“.

„Žinome, kad mūsų sukurtas genų redagavimo įrankis turi trūkumų, todėl siekiame jį patobulinti, kad jis veiktų dar tiksliau. Ieškome naujų, natūralių įrankių, kurie leistų dar lengviau ir tiksliau redaguoti DNR, ir juos tiriame“, – pasakoja dr. G. Gasiūnas.

Anot mokslininko, visuomenei svarbiose srityse, pavyzdžiui, kai sprendžiamos sveikatos ar maisto trūkumo problemos, konkurencija itin didelė.

„Tenka konkuruoti su garsiomis pasaulio laboratorijomis. Pasitaiko, kol gilinaisi į tam tikrą temą, kažkas kitas labai panašius tyrimus jau atliko ir tave pralenkė, – sako jis. – Dažniausiai mokslininkai itin gerai išmano tik labai siaurą sritį, todėl būtina bendradarbiauti: kai visi atlieka tai, ką geriausiai išmano, tyrimai vykdomi efektyviau. Atlikdami daugelį tyrimų bendradarbiaujame su užsienio laboratorijomis“.

Karjerą pradedantiems jauniesiems mokslininkams dr. G. Gasiūnas pataria pasidairyti tobulėjimo galimybių užsienyje, pavyzdžiui, išbandyti postdoktorantūros stažuotes Vakarų šalyse. „Nieko blogo, kad žmonės išvažiuos pasisemti žinių ir parsiveš jas į Lietuvą. Gaila, kad nėra sisteminio požiūrio, ką daryti, kad tokie svetur pasimokę, padirbę žmonės grįžtų į Lietuvą ir čia keltų mokslo lygį“, – apgailestauja dr. G. Gasiūnas.

Jo teigimu, dabartinė mokslo aplinka jauniems, neįsitvirtinusiems tyrėjams Lietuvoje gana sudėtinga, nedideli atlyginimai, nepastovus projektų finansavimas trukdo jiems atsiskleisti.