Mokslininkai turi atsakymą, kaip jiems tai pavykdavo.
Dinozauro lizdo dydis priklausydavo nuo paties gyvūno masyvumo. Mažesni dinozaurai savo lizduose nepalikdavo „skylės“ per vidurį, o štai didesni sukdavo lizdus su didelėmis „skylėmis“ centre, kur dinozauras įsitaisydavo, nesutraiškydamas būsimų jauniklių, kurių kiaušiniai būdavo aplink „skylę“, rašoma „Biology Letters“
„Oviraptorozaurai, netgi didžiuliai, gebėjo tupėti ant galūnių“, – sakė Kalgario universiteto paleontologijos mokslininkė Darla Zelenitsky, prisidėjusi prie tyrimo. Šiuolaikiniai paukščiai nebegeba taip tupėti ant kiaušinių. Dauguma šiuolaikinių paukščių peri savo jauniklius tupėdami ant kiaušinių, nepaisant to, kad „didžiausi šiuolaikiniai paukščiai yra mažesni už didžiuosius oviraptorozaurus“, pastebi mokslininkė.
Per laiką paleontologai rado daug gerai išsilaikiusių oviraptorozaurų kiaušinių ir pačių paukščių skeletų bei fosilijų, įrodančių, kad dinozaurai išties tupėjo ant savo kiaušinių. Mokslininkai taip pat ištyrė apie 40 lizdų, kurių seniausi buvo apie 100 mln. metų senumo.
„Oviraptorozaurai buvo rūpestingi kurdami savo lizdus“, – sakė D. Zelenitsky iš Kanados, teigianti, kad vidutiniškai lizdo plotis buvo apie 40 cm, o pats lizdas svėrė nuo 40 iki 1500 kg.
Senoviniai paukščiai buvo įspūdingo dydžio, turėjo papūgos formos galvą ir bedančius snapus. Mažiausi svėrė nuo 37 kg, didžiausi – apie 2 tonas.
