Ugnikalnio sunaikintoje Pompėjoje atrastas ypatingas radinys

Vezuvijaus išsiveržimo nuniokotoje Pompėjoje archeologai rado arklio palaikus. Manoma, kad arklys priklausė turtingai šeimai ir buvo naudojamas per karinius paradus.

Šis ypatingas radinys buvo aptiktas po to, kai Pompėją tyrinėjantys mokslininkai buvo perspėti apie tai, kad „juodieji archeologai“ neteisėtai kasinėja senovinį miestą. Nusikaltėlių iškasti slapti tuneliai šiaurinėje Pompėjos dalyje nuvedė mokslininkus prie tvarto, kurie šie ir aptiko arklio palaikus, rašoma independent.co.uk.

Tai pirmasis arklys, rastas Pompėjoje. Į kiaurymes, kuriose buvo gyvulio palaikai, mokslininkai pripylė gipso, taip atkurdami jo formą.

Tą pačią techniką tyrėjai naudojo atkurdami per didžiulį Vezuvijaus išsiveržimą 79 m. žuvusių žmonių kūnų formas.

Rastas arklys yra mažesnis už šiuolaikinius, tačiau vis tiek daug didesnis nei kiti arkliai tuo metu. Šalia jo rasti geležiniai ir bronziniai pakinktai rodo, kad žirgas buvo naudojamas pasirodymams kariniuose renginiuose.

Archeologai šį radinį vadina ypatingu. Taip pat jie aptiko ir žmogaus kapą, kuris buvo supiltas maždaug 50 ar 100 metų po vulkano išsiveržimo. Tai įrodo, kad žmonės bandė kurtis sunaikinto miesto apylinkėse. Taip pat rastas ąsotis, virtuvės reikmenys ir dalis lovos.

62 mūsų eros metais, kai Pompėjoje gyveno apie 20 tūkst. gyventojų, įvyko stiprus žemės drebėjimas, sugriovęs arba apgriovęs didžiąją dalį pastatų. Dalis gyventojų paliko miestą, kiti liko atstatinėti Pompėjos, bet nespėjo – 79-aisiais mūsų eros metais išsiveržė Vezuvijus ir užklojo viską storu pelenų ir vulkaninio purvo sluoksniu.