Ataskaitoje, kuri perduota Europos Komisijai, – informacija apie Lietuvos ūkio sektorių raidą, šalies konkurencingumą tarptautinėje aplinkoje bei mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialo raišką.

Pasak MOSTA vadovo Ramojaus Reimerio, tarptautiniame kontekste Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) rodikliai gerėja.

„Europos inovacijų diegimo suvestinėje matome, kad mūsų suminis inovacijų indeksas nuo 2010 metais augo sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos (ES) narių net penktadaliu. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 16 vietą Bendrijoje“, – sako R. Reimeris.

Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame konkurencingumo indekse Lietuva iš 47 vietos 2010 metais pernai pakilo į 41 vietą.

Didžiausią pažangą Lietuva pasiekė pagal naujų technologijų prieinamumo ir įsisavinimo versle, klasterių išsivystymo lygio, inovacijų diegimo bei verslo išlaidų MTEP bei rizikos kapitalo prieinamumo rodiklius.

Nurodytu laikotarpiu labiausiai mažėjo mokslo srities rodikliai: Lietuvos verslas negatyviai įvertino mokslo ir verslo bendradarbiavimą MTEP srityje ir įvairius švietimo sistemos aspektus. Taip pat verslas itin prastai įvertino valstybės gebėjimą pritraukti ir išlaikyti talentus.

„Pirmą kartą programos prioritetus įvertinome šiek tiek daugiau nei prieš metus. Tuomet teko pastebėti, kad įvertinome daugiau prioritetų status quo nei pažangą, kadangi dauguma paramos priemonių dar nebuvo startavusios. Šiandien situacija yra pasikeitusi, įgyvendinama vis daugiau projektų, tiesa, ne tiek, kiek tikėtasi. Panašu, kad nemaža dalis mokslo ir verslo bendruomenės tam tikra prasme pervertino savo galimybės dalyvauti potencialą turinčiose inovacinėse iniciatyvose. Taip pat dalyvavimą galėjo apsunkinti sudėtingas paraiškų atitikimo reglamentavimas. Šią problemą žadama spręsti lengvinant prioritetų tematikų apibrėžimus veiksmų planuose“, – teigia R. Reimeris.

Lazerinių technologijų prioritetas prie didžiausią kritinę masę demonstruojančių prioritetų priskiriamas antrą kartą iš eilės. Saugesnio maisto prioritetas praėjusio vertinimo metu buvo priskiriamas prie pastebimą potencialą demonstruojančių prioritetų.

„Antroji sumanios specializacijos ataskaita atskleidžia konkretų dalyvavimą paramos priemonėse ir pritrauktas investicijas. Šie prioritetai išsiskiria aukštu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, sąlygine projektų gausa, gebėjimu pritraukti investicijas“, – sako R. Reimeris. Lietuvos sumanios specializacijos strategija pradėta rengti 2012 m. Šį procesą koordinavo MOSTA, įpareigota Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ūkio ministerijos.

2014 m. Lietuva patvirtino šešias sumanios specializacijos kryptis – tai energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės bei ryšių technologijos.

Kiekvieną kryptį sudaro nuo 2 iki 4 prioritetų.

Lietuvos sumanios specializacijos rengimo procesas įvardintas kaip vienas pavyzdinių tarp ES narių. Programa įgyvendinama 2014-2020 metais.

Pagrindinis Europos Sąjungos valstybėse įgyvendinamos Sumanios specializacijos strategijos tikslas – didinti Europos regioninį konkurencingumą pasaulyje.

Europos Komisija įpareigojo šalis, norinčias naudotis ES struktūrinių fondų teikiamomis finansinėmis investicijomis, nusistatyti savo MTEPI prioritetus. Įgyvendinant Sumanios specializacijos strategiją, siekiama pasinaudoti Lietuvos turimu inovaciniu potencialu, stiprinti ugdymo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinių veiklų sąsajas su ekonomikos poreikiais.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)