Zondas „Mars InSight“, planuojamas paleisti ateinantį savaitgalį, taip pat turėtų matuoti planetos „pulsą“ – jis vykdys pirmuosius Marso seisminio aktyvimo matavimus. Be to, kad patikrintų „refleksus“, mokslininkai stebės planetos sukimosi ašies nuokrypius (precesiją) – tai gali padėti geriau suprasti, kokio dydžio yra Marso branduolys ir iš ko jis sudarytas.
Zondo prietaisai leis mokslininkams „pažvelgti į planetos gelmes“, sakė šios misijos vyriausiasis mokslininkas Bruce'as Banerdtas iš NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijos (JPL).
„Šiuo atveju grožis neapsiriboja odos paviršiumi“, – juokavo jis.
Milijardą dolerių kainavusi JAV ir Europos misija bus pirmoji, skirta tyrinėti Marso vidinei sandarai. Tirdami Marso gelmes mokslininkai tikisi geriau suprasti, kaip Raudonoji planeta, labai panaši į mūsiškę, susiformavo maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.
Marsas yra mažesnis ir geologiškai mažiau aktyvus negu Žemė, kurios plokščių tektonikos ir kiti procesai yra smarkiai pakeitę mūsų planetos pirminę sąrangą. Manoma, kad Marse turėtų būti išlikę planetų ankstyvosios evoliucijos „pirštų atspaudų“, sakė P. Banerdtas.
Be to, ši misija pasižymės dar viena naujove: tuojau po raketos starto nuo „InSight“ atsiskirs pora lagamino dydžio palydovų, šešis mėnesius skriesiančių netoli su zondo iki pat Marso, bet jame nenusileisiančių. Šio eksperimento tikslas – patikrinti, ar mikropalydovai „CubeSat“ gali būti naudojami palaikyti ryšį su „InSight“, kai šis lapkričio 26-ąją nusileis ant Raudonosios planetos paviršiaus.
Mikropalydovai buvo pavadinti WALL-E ir EVE pagal 2008 metų animacinio filmo „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ (WALL-E) personažus. Jų reaktyvinių variklių vaidmenį atlieka tokie patys įtaisai, kaip ir naudojami ugnies gesintuvų putoms paskleisti. Minėto filmo veikėjas robotas WALL-E pasinaudojo gesintuvu, kad galėtų skraidyti kosmose.
Vis dėlto Marsą pasiekti sunku, kad ir iš kur startuotų raketa.
Iki šiol tik apie 40 proc. NASA į Raudonąją planetą paleistų aparatų sėkmingai įskriejo į orbitą arba ant jos nusileido.
Jeigu „InSight“ sėkmingai nutūps, jis planetų geologinius tyrimus pakels „į visiškai naują lygį“, sakė NASA mokslo programos direktorius Thomas Zurbuchenas.
„Kurmiu“ pramintas cilindrinis zondas turėtų prasiskverbti beveik penkis metrus į Marso grunto gilumą. Be to, kibernetinis manipuliatorius padės ant planetos paviršiaus seismometrą, fiksuosiantį požeminius virpesius.
„InSight“ misija buvo atidėta dvejiems metams, nes Prancūzijoje sukonstruotoje seismometro sistemoje buvo aptikta defektų, kuriuos reikėjo pašalinti.
694 kg sveriantis „InSight“ panašus į anksčiau NASA paleistus zondus „Phoenix“ ir „Viking“ – visi jie yra nevažinėjantys trikojai aparatai.
Tačiau „InSight“ mokslo uždaviniai yra panašesni į NASA „Apollo“ programos, per kurią į Mėnulį buvo nuskraidinta žmonių.
Mėnulyje 7-o dešimtmečio pabaigoje ir 8-o dešimtmečio pradžioje apsilankę „Apollo“ astronautai padarė grunte iki 2,5 metro gylio gręžinių, kad mokslininkai Žemėje galėtų matuoti giluminius temperatūros pokyčius. Be to, Mėnulyje yra likę per tas misijas padėtų seismometrų.
Per ankstesnes Marso misijas dėmesys buvo sutelktas į paviršiuje arba arti jo esančias uolienas ir mineralus. Be to, jau dešimtmečius atliekami nuodugnūs atmosferos ir magnetinio lauko tyrimai.
„Tačiau dar niekada nesame tyrę po plonu paviršiniu planetos sluoksniu“, – sakė B. Banerdtas.
Zondas nusileis ties pusiauju esančioje Eliziejaus lygumoje. Šioje lygaus reljefo srityje nedaug didelių uolų, galinčių apgadinti besileidžiantį aparatą arba neleisti prasiskverbti į gruntą mechaniniam „kurmiui“. B. Banerdtas juokaudamas pavadino ją „didžiausia Marse stovėjimo aikštele“.
Mokslininkai planuoja, kad zondas veiks dvejus Žemės – arba vienerius Marso – metus.
„Marsas tebėra gana mįslinga planeta, – pažymėjo B. Banerdtas. – Net mums atlikus daugybę tyrimų jis vis dar gali pateikti mums staigmeną.“