Tai yra labai daug – antroje vietoje pagal šį parametrą esantis Mėnulis pluta pavertė tik 7 proc. mantijos. Bet dabar pasiūlytas naujas plutos storio skaičiavimo modelis, pagal kurį apskaičiuotas Merkurijaus plutos storis yra ketvirčiu mažesnis nei anksčiau – vos 26 km.
Seniau plutos storis buvo skaičiuojamas manant, kad plutos tankis kiekvienoje planetos vietoje yra atvirkščiai proporcingas jos storiui, t.y. aukštumose pluta retesnė, nei žemumose. Bet „Messenger“ zondo surinkti duomenys nepatvirtina tokios prielaidos – plutos mineralinė sudėtis nepriklauso nuo jos konkretaus storio, t.y. tokie patys mineralai randami ir aukštumose, ir žemumose.
Naujajame modelyje nurodoma, kad plutos tankis yra visur vienodas – tada vidutinis jos storis ir sumažėja.
Tai reiškia, kad uolienomis ten pavirto tik 7 proc. mantijos – taip pat, kaip ir Mėnulyje.
Šis atradimas taip pat galbūt padės paaiškinti ir kodėl Merkurijaus branduolys yra toks didelis, lyginant su kitomis planetomis – jis sudaro apie 60 proc. planetos tūrio (palyginimui Žemės branduolys sudaro tik 15 proc. Žemės tūrio).