Tarp tokio įvykio pasekmių buvo minimi „pražūtingi Saulės dalelių ir kosminių spindulių srautai, bei sustiprėję ultravioletiniai B spinduliai iš radiacijos pažeisto ozono sluoksnio“. Pranešimai įspėjo, kad pasaulyje sutriks kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir net vandens nuleidimo unitaze sistemos darbas. Be gyvybės galėjo likti kai kurios Žemės dalys.
Tačiau moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pačiu laiku pasirodęs straipsnis „Žemės magnetinis laukas veikiausiai neapsivers“ („Earth's magnetic field is probably not reversing“) padėjo nutildyti įsismarkavusias kalbas apie šį niūrų scenarijų, rašo independent.co.uk.
Kas yra Žemės magnetinis laukas?
Žemės magnetinį lauką giliai planetos šerdyje kuria metalai, įskaitant geležį ir nikelį. Magnetinis laukas saugo Žemę nuo Saulės vėjų ir žalingų kosminių spindulių. Jis taip pat tiek žmonėms, tiek gyvūnams padeda rasti kelią ir apsaugo mūsų telekomunikacijų bei palydovines sistemas.
Jei magnetiniai Žemės poliai apsikeistų vietomis, iškiltų pavojus viskam, kas periodiškai įvyko per Žemės istoriją.
Kaip žmonėms kilo idėja, kad magnetiniai poliai gali apsiversti?
Nuo 1840 metų, kai mokslininkai pradėjo matuoti šiuos dalykus, Žemės magnetinio lauko pasaulinis stiprumas kas šimtmetį susilpnėja maždaug po 5 proc.
Šis silpnėjimas, kurį papildė itin silpnos mūsų planetos magnetinio lauko srities, vadinamos Pietų Atlanto anomalija, didėjimas, pakurstė spėliones, kad Žemės magnetiniai poliai gali apsikeisti vietomis.
Paskutinį kartą toks geomagnetinis apsivertimas, arba ekskursas, įvyko prieš 780 tūkst. metų, bet kalbos apie šį reiškinį leido spėti, kad tai vėl netrukus įvyks.
Ką sako mokslininkai?
Remdamiesi Žemės magnetinių polių apsikeitimo istorija, kurią galima sužinoti iš magnetinių mineralų uolienose, jie mano, kad šis reiškinys artimiausiu metu neįvyks.
„Pastaruoju metu sklandė kalbos, kad netrukus įvyks magnetinių polių apsikeitimas arba ekskursas, – sakė Liverpulio universiteto geomagnetizmo ekspertas, profesorius Richardas Holme`as. – Tačiau ištyrę paskutinius du ekskursų reiškinius, mes nustatėme, kad nė vienas iš jų neturi panašumų su dabartiniais geomagnetinio lauko pokyčiais, todėl mažai tikėtina, kad toks reiškinys gali įvykti“.
„Atvirkščiai, mūsų tyrimai rodo, kad dabartinis susilpnėjęs laukas atsigaus ir be šio ekstremalaus įvykio, todėl nepanašu, kad jis apsiverstų“, – sakė jis.
Mokslininkai prognozuoja, kad praeis dar tūkstančiai metų, kol Žemės magnetiniai poliai vėl apsikeis vietomis.
Ar tai reiškia, kad magnetiniai poliai tikrai nepasikeis ir nepražudys pasaulio?
Mokslininkai neabejoja, kad kažkada ateityje Žemės magnetinio lauko poliškumas tikrai pasikeis. Kaip savo tinklalapyje 2011 metais rašė NASA, „Tokie apsikeitimai yra taisyklė, o ne išimtis“.
Mokslininkai būgštauja, kad vykstant tokiam apsikeitimui, kai kurios planetos dalys taps negyvenamos.
Tačiau mokslininkai sutaria, kad net įvykus magnetinių polių apsikeitimui, šio reiškinio pasekmės nebus tokios rimtos, kaip vaizduoja kai kurie komentatoriai.
„Daug pasaulio pabaigos teoretikų bandė pasitelkti šį natūralų geologinį reiškinį ir tvirtino, kad jis pražudys Žemę, – savo įraše toliau teigė NASA. – Tačiau ar tikrai pasekmės bus dramatiškos? Remiantis geologiniais ir fosilijų ženklais, liudijančiais apie šimtus buvusių magnetinio lauko polių apsikeitimų, atsakymas yra „ne“.
