Japonijos imperatoriaus metraščiuose jau nuo 8-ojo amžiaus buvo kruopščiai registruojama Japoniškųjų vyšnių – sakurų – žydėjimo data. Šią dieną prasidėdavo iki šiol gyvuojantis tradicinis Japonijos vyšnių žydėjimo festivalis. Daugiau nei tūkstančio metų senumo metraščiai išliko ir iki šiol yra saugomi Kioto universiteto bibliotekoje. 2007-aisiais metais, Osakos prefektūros universiteto mokslininkai šiuos duomenis panaudojo Kioto klimato pokyčiams nuo 9-ojo amžiaus atsekti.
Mokslininkai ir kruopštūs imperatoriaus metraštininkai padėjo nustatyti, jog Aziją per tą laiką ištiko keturi šaltieji periodai. Įdomu ir tai, jog nustatytieji periodai sutapo su žinomais pastarųjų šimtmečių Saulės aktyvumo minimumais. Pagal sakurų žydėjimą atkurti duomenys atitiko ir kitus plačiai žinomus globalius klimato vystymosi laikotarpius – Viduramžių šiltąjį periodą bei Mažąjį ledynmetį.
Imperatoriaus metraštininkai – vienas geriausių istorinio piliečių mokslo pavyzdžių. Vyšnių stebėjimo tradicijos gyvuoja iki šiol bei tampa ir modernaus piliečių mokslo dalimi. Kiekvieną pavasarį visame pasaulyje stebėti vyšnių ir vystymąsi kviečia Čikagos botanikos sodo vykdomas piliečių mokslo projektas „Project Budburst“.
Atėjus pavasariui, pasirinktą vyšnią ar kitą augalą reikia kasdien stebėti ir specialioje anketoje žymėti, ar skleidžiasi vaismedžio žiedai bei lapai, ar jau yra vaisių. Tai teikia žinių ne tik apie žydėjimo laiką, bet ir apie kitus jų vystymosi aspektus.
Rubrika „Piliečių mokslas“ yra laidos „Mokslo sriuba“ dalis. Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
