Jų susiformavimas kol kas nėra iki galo paaiškintas – neabejojama, kad jaunystėje aplink Jupiterį buvo protoplanetinis diskas, panašus į tą, iš kurio formavosi Saulės sistemos planetos, bet neaišku, ar jis galėjo turėti pakankamai masės, kad leistų susiformuoti tokiems kūnams.
Jupiteris besiformuodamas turėjo atverti kiaurymę Saulės protoplanetiniame diske, tad medžiagos kiekis, galėjęs formuoti diską aplink planetą, buvo labai ribotas. Tačiau dabar naujais skaitmeniniais modeliais parodyta, jog Saturno formavimasis galėjo papildyti Jupiterio diską.
Auganti Saturno gravitacija perturbavo uolienų orbitas protoplanetiniame diske ir dalį jį įmetė į Jupiterio atidarytą kiaurymę. Dalis tų uolienų pakliuvo į Jupiterio gravitacinį lauką ir prisijungė prie besiformuojančios jo palydovų sistemos.
Modelių rezultatai rodo, kad tikėtinos tokių uolienų susitelkimo orbitos gerai atitinka keturių didžiųjų Jupiterio palydovų orbitas. Taip pat Saturno gravitacija galėjo papildyti ir asteroidų kiekį Asteroidų žiede. Taigi ne tik Jupiteris, bet ir Saturnas buvo labai svarbūs Saulės sistemos formavimesi.
Šie rezultatai taip pat leidžia spręsti, kad didelių palydovų prie dujinių milžinių kitose planetų sistemose greičiausiai aptiksime tik tuo atveju, jei planetų milžinių konkrečioje sistemoje yra daugiau nei viena.