„Lietuvoje jau sukurta aukšto tarptautinio lygio mokslo infrastruktūra, mokslo centrai aprūpinti modernia tyrimų įranga, mūsų mokslininkai atlieka aukščiausio lygio tyrimus, bendradarbiauja su kolegomis iš prestižinių mokslo institucijų užsienyje. Norime dar labiau sustiprinti mūsų mokslą, pritraukti į Lietuvą tiek išvykusius tėvynainius, tiek garsius užsienio tyrėjus, kad įpūstume šviežio vėjo ir suburtume savo šalyje tvirtą mokslo branduolį. Tai labai svarbu plečiant priešakinius tyrimus ir auginant Lietuvos kaip inovatyvios šalies vardą pasaulyje“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Šiuo projektu į Lietuvą siekiama pritraukti 50 mokslininkų. Numatoma, kad mokslinių tyrimų projektai galės būti iki 4 metų trukmės, o maksimali vieno projekto vertė – iki 1 mln. eurų. Bus skiriamos lėšos ne tik moksliniams tyrimams, tyrimo grupės narių atlyginimams ir komandiruotėms, bet ir tyrėjų iš užsienio persikėlimo išlaidoms kompensuoti.
Labiausiai laukiama mokslininkų, dirbančių sumanios specializacijos srityse: kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir taip didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Lietuva yra patvirtinusi 6 prioritetines sumanios specializacijos kryptis: energetika ir tvari aplinka; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; transportas, logistika, informacinės ir ryšių technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
Mokslinių tyrimų grupę galės sudaryti tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrėjai. Į projektus bus skatinama įtraukti ir jaunuosius tyrėjus.
Mokslininkai sveikina šią programą ir tikisi, kad tai prisidės prie Lietuvos ekonomikos ir mokslo augimo.
„Ši programa yra puiki iniciatyva, kuri yra būtina spartesniam šalies mokslo progresui ir kuria mes džiaugiamės. Neabejoju, kad pavyks pritraukti šaunių mokslininkų, tiek užsieniečių, tiek ir lietuvių. Tačiau tuo pačiu viliamės, kad programos finansų administravimo, paraiškų ir ataskaitų teikimo taisyklės neatbaidytų geriausių, nekainuotų daug laiko ir jėgų. Visgi svarbiausia, kad šis projektas startuoja ir tikimės, kad ši programa prisidės prie Lietuvos ekonomikos ir mokslo augimo“, – sako Daumantas Matulis, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjas.
Tarptautinė praktika rodo, kad daugeliui pasaulio valstybių aktualus protų judumo – protų nutekėjimo, susigrąžinimo, pritraukimo – politikos poreikis. Kaip patvirtina JAV, JK, Kanados, Airijos ir kitų valstybių pavyzdžiai, šalis mokslo protams tampa patraukli, kai mokslo politika sudaro sąlygas ne tik susigrąžinti išvykusius tyrėjus, bet ir pritraukti aukštos kvalifikacijos mokslininkus užsieniečius, o perspektyvias savo mokslo pajėgas išlaikyti savo šalyje. Tokia mokslo aplinka yra atviresnė naujovėms, į tokią šalį iš jos išvykę tyrėjai yra labiau linkę sugrįžti.
