Šiltas vandenyno vanduo iš apačios tirpdo Antarktidą ir destabilizuoja ledą. Dėl šių procesų kylą jūros lygis.
Per neseniai atliktą tyrimą, kuriuo buvo siekta nustatyti, kiek povandeninio ledo jau ištirpo, buvo naudoti iš palydovų gauti duomenys. Pagal juos mokslininkai išsiaiškino, kaip per tam tikrą laiką pakito ribos, ties kuriomis didžiuliai šelfiniai ledynai susisiekia su pamatinėmis uolienomis. Šie ledynai yra iš apačios tirpdomi jūros vandens, todėl jie laikomi ypač pažeidžiamais, rašo „Independent“.
Išanalizavę gautus duomenis, mokslininkai priėjo išvadą, kad per penkerius metus ištirpusio povandeninio ledo sritis savo plotu prilygsta Didžiojo Londono užimamai teritorijai, o tai yra maždaug 1,5 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Daugiausiai nerimo kelia Vakarų Antarktidoje pastebėti pokyčiai, mat šioje vietoje daugiau nei penktadalis ledo skydo per palyginti trumpą laiką atsitraukė nuo jūros dugno, todėl tirpimo procesas dar labiau paspartėjo.
„Tyrimo išvados įrodo, kad ledo skydas atsitraukia dėl jo pagrindą tirpdančio vandenyno ir tai vyksta ne tik keliose vietose, kurias pavyko nustatyti ligi šiol“, – sakė tyrimą inicijavęs Lidso universiteto mokslininkas Hannesas Konradas.
Šylant klimatui kylantis jūros lygis tampa viena iš pačių didžiausių grėsmių žmonijai. Remiantis kai kuriais apskaičiavimais, iki šio amžiaus pabaigos jūros lygio kilimas gali tiesiogiai paliesti šimtus milijonų žmonių.
Pagrindine jūros lygio kilimo priežastimi šiuo metu laikomas šiluminis plėtimasis. Tai procesas, kai jūros vanduo plečiasi kylant jo temperatūrai. Svarbu, kad jūros lygis kyla ir tirpstant nedideliems ledynams. Kadangi visuotinis atšilimas ir toliau tebevyksta, jūros lygio pokyčiams vis daugiau įtakos veikiausiai turės Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydai.
Pastaruoju metu atlikti tyrimai parodė, kad dėl bemaž katastrofinio kai kurių regionų, pavyzdžiui, Vakarų Antarktidos ledo skydo, traukimosi jūros lygis gali pakilti daugiau kaip trimis metrais.
Tik suprantant, kokią įtaką skirtingo pobūdžio ledo dinamika turi jūros lygio kilimui, gali pavykti tiksliai nustatyti, kaip atrodys gyvenimas šiltesnėje planetoje, o besitraukiančios Antarktidos sąlyčio su žeme ribos rodo, koks svarbus vaidmuo tenka žemyninio ledo tirpimui.
Mokslininkai nustatė, kad skirtingose regiono vietose ledas tirpsta nevienodu tempu. Jie mano, kad stebėti šiuos skirtumus yra ypač svarbu, o daugiausia dėmesio reikėtų kreipti į tas vietas, kuriose užfiksuotas ypač spartus povandeninio ledo tirpimas, mat tenai sąlyčio su žeme ribų nykimas net penkiskart viršija vidutinį ledyno tirpimo tempą.
Nustatyti sąlyčio su žeme ribas nėra lengva, nes jos yra maždaug kilometro gylyje. Norėdami tai padaryti, H. Konrado vadovaujami mokslininkai pasitelkė iš palydovo „CryoSat-2“ gautus duomenis ir palygino juos su žiniomis apie ledo skydo geometriją.
