Kaip rašo businessinsider.com, kai kurie papildai siejami su padidėjusia tam tikrų vėžio rūšių rizika, kiti didina inkstų akmenų riziką, treti apskritai kelia mirties dėl bet kokios priežasties riziką.
Tad kuriuos maisto papildus verta rinktis, o kurių geriau atsisakyti?
Multivitaminai. Nevartokite – visų reikiamų medžiagų gaunate, visavertiškai maitindamiesi.
Daug metų manyta, kad multivitaminai tiesiog būtini: vitaminas C – kad sustiprintų imuninę sistemą, vitaminas A – akims, vitaminas B – kad būtume energingi.
Visų šių vitaminų gauname iš maisto produktų, be to, tyrimai parodė – per didelis jų kiekis kenksmingas. 2011 m. buvo apibendrinti 25 metus trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo 39 000 vyresnio amžiaus moterys, rezultatai. Paaiškėjo, kad ilgai vartojusioms multivitaminų moterims mirties rizika buvo didesnė nei toms, kurios nevartojo.
Vitaminas D. Vartokite – jo reikia, kad kaulai būtų stiprūs, o su maistu jo gauti sunku.
Daugumoje maisto produktų nėra vitamino D, o jis – būtinas elementas kaulams, nes padeda įsisavinti kalcį. Būnant saulėje, organizme gaminasi vitaminas D, bet žiemą sudėtinga gauti reikiamą kiekį. Keli pastarojo meto tyrimai parodė, kad kasdien vitamino D vartojantys žmonės gyveno ilgiau, nei tie, kurie jo nevartojo.
Antioksidantai. Nevartokite – jų perteklius didina kai kurių vėžio rūšių riziką, be to, geriau valgyti uogų.
Vitaminai A, C ir E – antioksidantai, kurių yra daugelyje vaisių, daržovių, ypač uogose. Antioksidantai nuo seno liaupsinami, nes tariamai saugo nuo vėžio. Tačiau tyrimai rodo, kad per didelis antioksidantų kiekis yra žalingas. Ilgas rūkančių moterų tyrimas parodė – toms, kurios reguliariai vartojo vitaminą A, buvo didesnė plaučių vėžio rizika, nei toms, kurios jo nevartojo. O 2007 m. išanalizavus kelis įvairių antioksidantų bandomųjų tyrimų rezultatus, padaryta tokia išvada: Gydymas beta karotinu, vitaminu A ir vitaminu E gali padidinti mirtingumą.
Vitaminas C. Nevartokite – ji nepadės greičiau pasveikti peršalus, vietoje jo geriau valgyti vaisių.
2013 m. tyrėjai atliko 29 tyrimų (kuriuose dalyvavo 11 300 žmonių) analizę ir nerado patvirtinimų, kad vitaminas C padeda greičiau įveikti peršalimo padarinius. Vieninteliai asmenys, kuriems tyrėjai įžvelgė vitamino C papildų naudą – maratonų bėgikai, slidininkai ir šaltyje pratybas atliekantys kariai, tiesa, ir jiems nauda nebuvo didelė.
Be to, didelės vitaminas C ne tik nenaudingos, jos kenksmingos. Tyrimų duomenimis, 2 000 mg dozės didina skausmingų inkstų akmenų riziką.
Taigi patartina gauti vitamino C iš maisto. Beje, ypač šio vitamino daug braškėse.
Vitaminas B3. Nevartokite – verčiau valgykite lašišos, tuno ar burokėlių.
Daug metų žadėta, kad vitaminas B3 apsaugos nuo daugybės ligų – pradedant Alzheimerio liga, baigiant širdies ligomis. Tačiau naujausių tyrimų autoriai paragino medikus nebeskirti pacientams šio vitamino.
Probiotikai. Nevartokite – dar nėra sukurta tokių, kurie duotų apčiuopiamą naudą, geriau valgykite jogurto.
Probiotikai – brangūs gerųjų bakterijų papildai, jie tapo pelningu verslu. Teigiama, kad probiotikai palaiko trilijonus gerųjų bakterijų žarnyne, kurios atsakingos už mūsų sveikatą. Realiai probiotikai kartais padeda, kartais ne. Taigi užuot kliovęsi tariamai stebuklinga piliule, verčiau suvalgykite jogurto.
Cinkas. Vartokite – šis vitaminas iš tiesų lengvina peršalimo simptomus.
Priešingai nei vitaminas C, mineralas cinkas iš tiesų padeda greičiau pasveikti peršalus.
Vitaminas E. Nevartokite – šio vitamino perteklius siejamas su tam tikrų vėžio rūšių rizika, be to, geriau valgyti špinatų.
Antioksidantas vitaminas E išpopuliarėjo, kai vis garsiau imta skelbti, kad jis saugo nuo vėžio. Tačiau 2011 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 36 000 vyrų, parodė – vartojusiems vitamino E vyrams padidėjo prostatos vėžio rizika, ko nebuvo pastebėta placebą vartojusių vyrų grupėje. Jei manote, kad būtų gerai vartoti daugiau vitamino, dėkite į šalį piliulę, geriau pasigaminkite salotų su špinatais. Juose ir apskritai tamsiai žaliose lapinėse daržovėse yra daug šio vitamino.
Folio rūgštis. Vartokite, jei laukiatės arba norite pastoti.
Folio rūgštis yra B vitaminas, kuris padeda organizmui gaminti naujas ląsteles. Britų sveikatos apsaugos specialistai rekomenduoja nėščiosioms ar norinčioms pastoti moterims kasdien vartoti po 400 mg folio rūgšties, kadangi vaisių nešiojančiam moters organizmui reikia daugiau folio rūgšties.
Septyni didelio masto tyrimai parodė, kad prieš pastojant ir nėštumo metu vartojant folio rūgšties, stipriai mažėja neurologinių defektų, kaip antai, kūdikio smegenų, stuburo ar stuburo smegenų defektų.
