Jie ieško būdų informaciją kaupti laboratorijose sukurtose DNR molekulėse. Kaip ir iš mūsų ląstelių DNR, jose esanti informacija galėtų būti atkurta po daugybės metų.
DNR yra labai patikimas būdas kaupti informaciją. Visų pirma, tai labai kompaktiška – užima maždaug milijoną kartų mažiau vietos, nei naudojant skaitmenines priemones. Kitas pranašumas – DNR galima laikyti labai ilgą laiką. Mėgstamiausio kompaktinio disko jau nebegalite klausytis po 20 metų, o štai DNR galime išskirti net iš tūkstančių metų senumo kaulų.
Kad tai tiesa, patvirtina ir pernai netoli Izraelio rasti seniausi šiuolaikinio žmogaus palaikai. Ištyrus jų DNR patvirtinta ankstesnė genetikų prielaida, kad maždaug prieš 50 000 metų žmonės po pasaulį pasklido iš Afrikos.
Tačiau mokslininkus, tikinčius, kad DNR bet kokiomis sąlygomis gali būti išsaugota patikima informacija, trikdo kosminiai tyrimai.
NASA astronautas, praleidęs kosmose 500 dienų, grįžo su pakitusiu DNR. Šį pokytį buvo lengva įvertinti lyginant jo DNR su identiško brolio dvynio genetine medžiaga. Daugelis astronauto genų grįžo į ankstesnę būseną, kurį laiką praleidus Žemėje, tačiau maždaug 7 procentai liko pakitę. Tai gali būti tikras galvosūkis ateities genetikams.
Daugiau – Julijos Petrošiūtės reportaže.
