Mokslininkai susidomėjo palydovais: po ledu gali būti gyvų organizmų

Jupiterio palydovas Europa ir Saturno palydovas Enceladas yra laikomi vietomis, kuriose tikimybė aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje yra didžiausia. Juose gyvybė galėtų egzistuoti prie hidroterminių versmių poledinių vandenynų dugne, panašiai kaip ir Žemės vandenynuose.

Bet dabar pristatytas tyrimas, kuriame teigiama, jog vandenynų paviršius, t.y. sluoksnis iškart po ledo uždanga, irgi galėtų būti tinkamas gyvybei.

Ties vandenyno paviršiumi įvairių molekulių bei jonų praturtintas iš gilumos kylantis vanduo susiduria su Saulės šviesos ir didžiųjų planetų išmestų elektronų sukeltų cheminių reakcijų padariniais, numigravusiais ledo sluoksniu iš viršaus. Tokiomis sąlygomis gali prasidėti daugybė įvairių cheminių reakcijų, kurių rezultatai gali būti gyvybė.

Kitu atveju gyvi organizmai, susiformavę vandenyno dugne, gali pakilti iki paviršiaus ir ten sėkmingai gyventi toliau. Tokia poledinė biosfera būtų labai plona, panaši į biofilmą, tačiau joje galėtų egzistuoti gyvybė, smarkiai besiskirianti nuo to paties vandenyno dugno.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Astrobiology“.