Visada kyla klausimas, kiek tokių pirmykštes primenančių grupelių pasiekė mūsų laikus. Ne pelno organizacijos „Survival International“ entuziastai tikina, kad visame Žemės rutulyje gyvena daugiau nei šimtas modernios civilizacijos beveik nepalytėtų genčių, rašoma portale „Business Insider“.
Teigti, kad šie žmonės visiškai atskirti nuo pažangaus pasaulio, kaip kad dažnai daroma, galima tik su tam tikromis išlygomis. Juk apskirtai nesusidurti su atėjūnais iš civilizacijos tiesiog neįmanoma, nekalbant jau apie kontaktą per daiktus, tokius kaip gamyklinio darbo peiliai arba indai, prekybos keliais pasiekiantys ir pačius atokiausius regionus.
Neatsižvelgiant į šias sąsajas, ne viena dešimtis grupelių sugeba, iš pažiūros, be jokių pastangų išlaikyti nusistovėjusius papročius bei tradicijas ir likti bemaž visiškoje atskirty.
Aplinką niokojanti veikla, pavyzdžiui, masinis miškų kirtimas, susijęs su medienos ir žemės ūkio pramonių plėtra, kelia šioms kultūroms didelę išnykimo riziką. „Survival International“, Brazilijos valstybinė institucija FUNAI („National Indian Foundation“) ir keletas kitų žmogaus teises ginančių organizacijų atkakliai kovoja už pažeidžiamų genčių išlikimą, nėmaž nesikišdamos į natūralų jų gyvenimą.
Ką reiškia neturėti sąsajų su civilizacija?
Visiška atskirtis, be abejo, neįmanoma, tačiau su civilizacija nesusisaisčiusiomis gentimis laikomos grupės, išvengusios arba atmetusios bet kokį kontaktą su išoriniu pasauliu.
Kai kurios iš šių genčių tam tikru laikotarpiu yra susidūrusios su atėjūnais, tačiau dėl naujakurių pademonstruoto smurto buvo priverstos visiškai ignoruoti pašaliečių įtaką. Yra ir tokių, kurios atvykėliais apskritai nesidomėdavo, todėl likti nepriklausomomis joms pasisekdavo palyginti nesunkiai.
Kai kurios gentys įsikūrusios sunkiai įžengiamose Naujosios Gvinėjos džiunglėse. Nustatyta, kad Indonezijos Vakarų Papua regione gyvena daugiau nei 40 ryšio su išoriniu pasauliu nepalaikančių žmonių grupių. Patikrinti šį skaičių gana sunku, kadangi vietovėje kalnuota, be to, žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams Indonezijos vyriausybė yra uždraudusi įžengti į šį regioną.
Pašaliečiai atneša ligų
Keletas genčių gyvena Andamanų Salose, tarp Indijos ir Malakos pusiasalio.
Dar visai neseniai Andamanų Salose gyvenantiems džavarams pavyko išvengti kontakto su pašaliečiais, tačiau nutiesus didžiąją Andamanų magistralę regioną užplūdo turistai ir brakonieriai, todėl nebuvo išvengta ligų protrūkių ir genties išnaudojimo atvejų.
Visiškai prie pat Andamanų Salų yra Šiaurės Sargybinio sala. Joje įsikūrę sentinelai puola kone visus, išsilaipinančius salos pakrantėje.
Brazilijos vyriausybė tikina, kad kaip tik čia gyvena daugiausia civilizacijos nepažįstančių žmonių – ne mažiau kaip 77 gentys. Vis dėlto remiantis „National Geographic“ surinktais duomenimis, tokių genčių Brazilijoje gyvena net 84. Daugelis įsikūrusios vakarinėse šalies valstijose – Mato Grose, Rondonijoje ir Akrėje.
Neteisėtas miškų, augančių Amazonės baseino regione, kirtimas kelia didžiulę rizika nuo seno ten gyvenančioms žmonių grupėms. Kai kurios necivilizuotos gentys, protestuodamos prieš visuotinį niokojimą, ėmė trauktis iš izoliuotų savo teritorijų.
Braunasi miško kirtėjai
Brazilijos vyriausybės iniciatyva buvo surengta keletas vadinamųjų pirmosios pažinties ekspedicijų, kurių dalyviai turėjo rasti šias gentis. Valdžia tikėjosi, kad tik tada pavyktų užtikrinti jų apsaugą. Vis dėlto ilgainiui šios ekspedicijos liovėsi.
Atsiskyrėliškų genčių ir vietinių Amazonės baseino gyventojų apsauga besirūpinančios organizacijos FUNAI darbuotojai kartkartėmis praskrenda virš šių žmonių gyvenamos teritorijos ir patikrina, ar jie nepersikėlė į kitas vietas, taip pat ar į jų žemes neteisėtai nesibrauna miško kirtėjai.
Amazonės baseino šalyse, tokiose kaip Peru, kurioje gyvena apie 15 civilizacijos nepaliestų genčių, nėra pakankamai priemonių teisėtvarkai užtikrinti, todėl gamtosaugininkai kovoja už tenykščių žmonių teises ir stengiasi apginti juos nuo miško kirtėjų ir kitokio gėrio šiame regione ieškančių asmenų.
Gyvendami izoliuotomis bendruomenėmis vietiniai ne tik sugeba išlikti unikalūs, bet patiria ir tam tikrų pavojų. Vienas iš jų – atsparumo iš išorės atkeliavusioms ligoms nebuvimas. Tai viena iš priežasčių, kodėl antropologai ir kovotojai už čiabuvių teises pasisako už tolesnę šių genčių izoliaciją.
Negalima pamiršti, kad šios grupės – neatsiejama visos žmonijos dalis, todėl jų autentiką privalu saugoti ir branginti.
