Šiaurės ašigalyje saulės nebūna iki pat kovo, tačiau šilto oro antplūdis oro temperatūrą Sibire vasario mėnesį padidino 35 laipsniais pagal Celcijų aukščiau istorinio vidurkio. Grenlandijoje 2018 metais jau buvo suskaičiuota 61 valanda, kai tvyrojo aukščiau nulio siekusi oro temperatūra – tai yra tris kartus didesnis valandų kiekis negu bet kuriais ankstesniais metais, rašoma theguardian.com.

„Tai anomalija tarp anomalijų. Tai užuomina, kad mūsų laukia daugiau siurprizų, kol toliau erziname įsiutusį žvėrį, t.y. savo klimatą, – sakė Pensilvanijos universiteto Žemės sistemos mokslų centro direktorius Michaelis Mannas. – Arktis dėl ydingo rato, kuris stiprina žmogaus sukeltą atšilimą šiame regione, visuomet buvo laikoma lemtingu veiksniu. Ir ji siunčia aiškų įspėjimą“.

Nors žiniasklaida pastarosiomis dienomis apie Europą užplūdusius šalčius dažniausiai rašė linksmu tonu, mokslininkai nerimauja, kad tai yra ne sugrįžimas prie įprastų žiemų, bet veikiau poslinkis to, kas turėtų vykti toliau šiaurėje.

Šiauriausioje pasaulio meteorologijos stotyje sausumoje, Grenlandijos Moriso Džezupo kyšulyje, pastaruoju metu oro temperatūra kartais būdavo aukštesnė negu Londone ar Ciuriche, kurie įsikūrę už tūkstančių kilometrų į pietus. Nors sekmadienį užfiksuota temperatūra – 6,1 laipsnio šilumos pagal Celcijų – nebuvo rekordinė, ankstesniais dviem atvejais (2011 ir 2017 metais) tokia šiluma išsilaikė tik kelias valandas ir vėliau nukrito arčiau istorinio vidurkio. Tačiau praėjusią savaitę šioje stotyje, esančioje vos už 748 km nuo Šiaurės ašigalio, aukščiau nulio pakilusi oro temperatūra bent dalį paros laikėsi 10 dienų.

„Temperatūrų šuoliai yra dalis normalaus orų modelio. Tačiau šiuo atveju neįprasta tai, kad jis laikėsi taip ilgai ir buvo toks aukštas, – sakė Ruth Mottram iš Danijos meteorologijos instituto. – Jei grįžtume į 6-ąjį dešimtmetį, aukštutinėje Arktyje niekada neišvystume tokios temperatūros“.

Mokslininkai dabar analizuoja šio temperatūros pakilimo priežastis ir reikšmę. Oro temperatūra Arktyje dažnai svyruoja dėl sustiprėjusio ar susilpnėjusio šiaurės sūkurio – vėjų rato, kuris padeda atstumti šiltesnes oro mases ir išsaugo šį regioną šaltą. Kadangi šis natūralus jėgos laukas kinta, anksčiau yra buvę daug temperatūros šuolių: dėl jų Arkties žiemos oro istorinės diagramos atrodo kaip elektrokardiograma.

Tačiau šilumos pikai dažnėja ir ilgėja, o šiais metais buvo užfiksuotas jų rekordas.

„Per 50 metų trunkančius Arkties stebėjimus dabartinis šilumos antplūdis buvo pats intensyviausias ir vienas ilgiausiai išsilaikiusių žiemos metu“, – sakė mokslininkas Robertas Rohde iš ne pelno siekiančios organizacijos „Berkeley Earth“, tyrinėjančios klimatą.

Dabar kyla klausimas, ar tai liudija susilpnėjusį ar suirusį šiaurės sūkurį – stiprių vėjų ratą, kuris saugo Arkties šaltį, atstumdamas kitas oro mases. Šis sūkurys priklauso nuo temperatūrų skirtumo tarp Arkties ir vidutinių platumų, tačiau šis skirtumas mažėja, nes Šiaurės ašigalis šyla greičiau negu kitos Žemės vietos. Nors vidutinė oro temperatūra pakilo maždaug vienu laipsniu pagal Celcijų, šylantis ašigalis, kurio temperatūra artėja prie 3 laipsnių pagal Celcijų, tirpdo ledynų masę. Pasak NASA, Arkties jūros ledas tirpsta 13,2 proc. per 10 metų tempu, o tirpstant ledui, lieka daugiau atviro vandens ir tvyro aukštesnė temperatūra.

Kai kurie mokslininkai pradėjo kalbėti apie hipotezę, vadinamą „šilta Arktimi, šaltais žemynais“, kai šiaurės sūkurys įsiurbia daugiau šilto oro ir išstumia daugiau tokių šaltų frontų kaip dabartinė šalčio banga, užplūdusi Didžiąją Britaniją ir Šiaurės Europą. R. Rohde pažymi, kad ši teorija lieka prieštaringa, nes ji nėra akivaizdi visuose klimato modeliuose. Tačiau šių metų oro temperatūros specifika atitinka šią prognozę.

R. Rohde teigia, kad ateityje mūsų laukia dar daugiau įvairovės. „Kadangi sparčiai šildome Arktį, ateityje turėtume tikėtis dar daugiau precedento neturinčio oro pavyzdžių“, – sakė jis.