Nors kol kas neaišku, dėl kokių priežasčių įvyko šis didysis minimumas, grupė astronomų teigia galintys juos prognozuoti. Jie ištyrė 33 į Saulę panašias žvaigždes ir nustatė, kad didžiojo minimumo metu ultravioletinės spinduliuotės srautas sumažėja dar 7 proc., lyginant su įprastu Saulės aktyvumo minimumu, pasikartojančiu kas 11 metų.

Nors ultravioletinė spinduliuotė tiesioginės įtakos Žemės paviršiaus temperatūrai beveik neturi, ji paveikia daug atmosferos reiškinių: sumažina ozono sluoksnį, perskirsto oro mases ir vėjų kryptis. XVII amžiuje, kai Europoje buvo atšalimas, Grenlandija ir Aliaska, priešingai, buvo neįprastai atšilusios.

Dabartinės Saulės dėmių skaičiaus tendencijos ir jų palyginimas su tirtomis žvaigždėmis leidžia daryti išvadą, kad artimiausiu metu, greičiausiai iki XXI amžiaus vidurio, Saulė pereis į dar vieną didžiojo minimumo stadiją.

Mokslininkai svarsto, kaip tai paveiks Žemės klimatą. Vieni mano, kad žiemos galėtų tapti šaltesnės, o kiti – kad didesnių temperatūrų pokyčių nepajusime.

Ar Saulės aktyvumo sumažėjimas sustabdys atmosferos šiltėjimą? Daugelis mokslininkų įsitikinę, kad tai nesustabdys globalinio atšilimo, tačiau gali jį šiek tiek pristabdyti.