Vanduo yra bespalvis – taip parašyta ne viename vadovėlyje ir straipsnyje internete. Ir iš tiesų, tai yra beveik tiesa. Daugelis vandens telkinių spalvą įgauna dėl vandenyje esančių priemaišų. Įvairūs dumbliai ar bakterijos vandeniui gali sutelkti žalsvą ar net rožinį atspalvį. Šiltuose, saulės šviesa turtinguose kraštuose (ypač ten darytuose vaizdo įrašuose ar nuotraukose) vanduo paplūdimiuose atrodo ryškiai mėlynas ir dėl to, kad jame atsispindi dangus. Tačiau vanduo ir pats nėra visiškai bespalvis.
Mūsų matoma spalva nusprendžiama pagal tai, kokio dažnio spindulius vienas ar kitas kūnas atspindi, o kokius sugeria. Vanduo praleidžia daugelį šviesos spindulių. Augmenija vandens telkiniuose gyvena ir kelių šimtų metrų gylyje, kur fotosintetina saulės šviesą ir praturtina vandenį deguonimi. Visgi, saulės šviesa netrukdoma praeina tik porą metrų, o toliau jau yra sugeriama netolygiai.
Vanduo butelyje ar stiklinėje todėl ir atrodo permatomas, nes šviesa neturi problemų pereiti keliolika centimetrų vandens. O štai didesnis vandens kiekis lengvai praleidžia raudoną šviesą, o mėlyną atspindi. Todėl vandens spalva yra žalsvai mėlyna – jis yra tik beveik bespalvis. Per kuo didesnį vandens kiekį turi pereiti šviesa, tuo jo spalva ryškėja. Galiausiai, maždaug vieno kilometro gylio saulės šviesa jau nebepasiekia.
Ledas, beje, elgiasi iš esmės taip pat. Plonas ledas yra bespalvis, o štai pažvelgus į storesnį ima ryškėti jo žalsvai melsvas atspalvis. Ledo paviršius, šerkšnas ir sniegas taip pat yra tik vanduo, nors jis ir yra baltas. Taip yra todėl, kad paviršius yra labai nelygus – jį dengia aštrūs ledo kristalai, kurie dėl savo daugybės skirtingų kampų atspindi didesnį šviesos kiekį.
