Tad kas iš tiesų gresia kosmose?

Be stiprios Žemės sunkio jėgos stuburo slanksteliai gali prasiplėsti ir taip padidėja žmogaus ūgis. Tiesa, tyrimai rodo, kad grįžus į Žemę, astronautų ūgis vėl tampa toks, koks buvo anksčiau.

Japonų astronautas Norishige Kanai šią savaitę pranešė, kad po trijų savaičių kosmose paaugo iškart 9 centimetrais. Tačiau vėliau jis pranešė, kad įvyko matavimo klaida ir jo ūgis pasikeitė tik dviem centimetrais.

Astronautai Scott Tingle ir Norishige Kanai ruošiasi kelionei į kosmosą

Įprastai astronautai siunčiami į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) maždaug šešiems mėnesiams. Tik 2016 m. amerikiečio Scotto Kelly‘o ir ruso astronauto Michailo Kornienkos misija TKS truko beveik metus – 340 dienų.

Misijos tikslas buvo įvertinti, kaip nesvarumas, radiacija ir izoliacija paveikia žmogaus kūną, ilgai būnant kosmose.

S. Kelly‘is – vienas iš dvynių astronautų, taigi tyrėjai turėjo puikią progą įvertinti ilgo buvimo kosmose padarinius jo organizmui ir palyginti tuo metu Žemėje buvusio jo brolio dvynio sveikatos fizinius duomenis.

„Dauguma sveikatos problemų neturi simptomų, neįmanoma jausti savo kaulų masės“, – sakė S. Kelly‘is BBC.

Grįžus į Žemę jam atliko išsamų sveikatos patikrinimą. Po ilgo laikotarpio kosmose jo nusiskundimų sąrašas buvo ilgas. „Jaučiau skausmus, sustingimą, <...> buvo patinimų, padidėjo vidinis kaukolės spaudimas“, – aiškino jis.

Kol astronautas iš naujo pratinosi prie gyvenimo Žemėje, jį bėrė, pasireiškė dilgėlinė, pykindavo ir svaigdavo galva.

„Apie tai mums nebuvo instruktažo, bet tai neatsiejama nuo astronauto profesijos“, – sakė jis.

NASA teigia, kad S. Kelly‘o misija buvo reikšmingas žingsnis, siekiant sumažinti kelionių į kosmosą rizikingą poveikį sveikatai ir fiziologijai, ir tai padėtų planuoti ateities astronautų keliones, pavyzdžiui, net iki Marso ar toliau.

Misija į raudonąją planetą truktų mažiausiai metus ir aštuonis mėnesius – kur kas ilgiau, nei iki šiol žmonės yra išbuvę kosmose.

Kokius sunkumus tenka įveikti astronautams

Nebesant sunkio jėgos, per mėnesį kaulų masė gali sumažėti po 1 proc., dėl to galima osteoporozė, lūžiai ir ilgalaikės sveikatos problemos.

Dėl sunkio jėgos nebuvimo kūno skysčiai kyla aukštyn, tai sukelia tinimą, aukštą kraujospūdį, regėjimo ir organų veiklos sutrikimus.

Norint sumažinti kaulų ir raumenų masės mažėjimo riziką, labai svarbu tinkamai maitintis, mankštintis, vartoti specialius medikamentus ir dėvėti kūną tam tikrose vietose suspaudžiančius prietaisus.

Gyvenat izoliuotai nuo žmonių galima patirti elgesio sutrikimų, psichologinių sunkumų, o nefunkcionuojant natūraliam organizmo biologiniam laikrodžiui, gresia miego sutrikimai, depresija. Kosminėje stotyje naudojamas LED technologijos apšvietimas, siekiant imituoti šviesą Žemėje ir pagerinti biologinius organizmo ritmus.

Gyvenant nedidelėje erdvėje, mikrobams lengviau patekti ant kūno. Tokioje aplinkoje gali nusilpti imuninė sistema, todėl reguliariai imami šlapimo, seilių, ir kraujo mėginiai, kad nesuaktyvėtų snaudžiantys virusai.

Radiacija kosmose kur kas stipresnė nei Žemėje. Be apsauginio ozono sluoksnio kur kas didesnė vėžio ir žalos nervų sistemai rizika. TKS dar dengiama apsauginio sluoksnio, bet tolimesnio nuotolio misijos tos apsaugos neturėtų.

Kadangi Marsas yra labai toli nuo Žemės (vidutiniškai už 140 mln. mylių), NASA kruopščiai planuoja, kokių atsargų reikėtų astronautams tokiai ilgai misijai. Komandos nariai būtų mokomi stebėti savo kūną, jie turėtų būti aprūpinti tinkamais medikamentais ir maisto atsargomis, kad išliktų sveiki.