95 proc. JAV ir 79 proc. ES laboratorijose naudojamų gyvūnų yra graužikai. Nors tikslus skaičius nėra žinoma, didžiąją dalį jų sudaro pelės ir žiurkės. Taigi, laboratorijose kiti gyvūnai naudojami labai retai. Vis dėlto, kartais tyrimams prireikia ir kitų bandymo modelių – dažniausiai paukščių, šunų, kačių, o kartais ir driežų. Vaistai dažnai išbandomi ir su vaisinėmis muselėmis, tačiau graužikų paplitimo šioje srityje neįmanoma nepastebėti.
Pasirodo, tam yra kelios priežastys. Visų pirma, pelės ir žiurkės yra mažos ir pigios – tai labai svarbu, nes eksperimentams dažnai naudojama visas būrys šių gyvūnų. Kita priežastis – šie graužikai labai greitai veisiasi. Tai leidžia tirti paveldimumą ir kitas su palikuonimis susijusias temas.
Graužikai ne tik labai greitai didina savo populiaciją, bet tai daro ir labai našiai – laboratorijos gali atlikti eksperimentus su daugybe gyvūnų per labai trumpą laiką. Pelės ir žiurkės taip pat nesibodi kraujomaišos, o tarp taip gimusių palikuonių retai kada pastebimos sveikatos problemos. Tai – labai svarbu genetiniuose tyrimuose, kuriuose tikslumas yra svarbiausia.
Pelės bei žiurkės taip pat yra gerai pažįstamos genų inžinerijai. Mokslininkai gali nesunkiai joms tyčia sukelti genetines ligas, kad išsiaiškintų jų eigą, daromą žalą ir galimą gydymą. Graužikai yra žinduoliai, visai kaip žmonės, todėl yra tinkami daugelio žmonių ligų tyrimams. Primatai, aišku, mums yra daug artimesni, tačiau jų gyvenimas laboratorijose dažnai yra lydimas viešų protestų, o ir gauti laboratorinių primatų šiais laikais nėra taip lengva.
Galiausiai, negalima nuvertinti ir tradicijos reikšmės. Moksliniai tyrimai naudojasi ankstesniais moksliniais tyrimais. Taigi, tradiciškai naudojamos žiurkės ir pelės yra svarbios, siekiant išlaikyti tęstinumą ir galimybę tikrinti rezultatus.
